Lapkričio 22 d. priimtas dekretas suteikia M.Mursiui teisę imtis bet kokių priemonių revoliucijai apsaugoti, ir joks teismas negali pakeisti jo sprendimų, skelbia britų naujienų agentūra BBC. Šis dekretas sukėlė visuomenės pasipiktinimą, o lapkričio 27 d. kilo masiniai protestai. Demonstrantai skandavo prieš prezidentą M.Mursį nukreiptus šūkius. Tarp protestuotojų buvo aukštų opozicijos atstovų, taip pat aktorių, advokatų ir žurnalistų.
JAV naujienų tarnyba CNN praneša, kad mitingai prieš prieštaringai vertinamą M.Mursio dekretą, kuriuo išplečiamos jo galios, vyko ir kituose šalies miestuose: Aleksandrijoje, Suece ir Nilo deltos miestuose. Aleksandrijos uostamiestyje ir pramoniniame Al Mahalos mieste kilo muštynės tarp islamistų ir demonstrantų, per kurias dešimtys žmonių buvo sužeisti. Sveikatos ministerijos duomenimis, Kaire mirė jaunas vyras, kai policija į jaunuolių grupę paleido ašarines dujas. Tai yra jau trečia naujų protestų auka.
Prieš savaitę, trečiadienį, Egipto teisėjai paskelbė streiką dėl prezidento dekreto. Jie vietos žiniasklaidai teigė, kad apeliaciniai teismai ir kasacinis teismas sustabdė savo darbą, kol dekretas bus atšauktas.Protestuojanti opozicija teigia, kad M.Mursio Musulmonų brolija „užgrobė“ revoliuciją. Tačiau Egipto prezidentas, nepaisydamas opozicijos ir teisininkų pasipriešinimo, neketina keisti savo pozicijos.
M.Mursį lygino su Mahomedu
Nespėjus opozicijai nusiraminti dėl M.Mursio galių išplėtimo, praėjusį penktadienį protestuotojams suduotas dar vienas smūgis – paskelbtas naujai priimtas konstitucijos projektas. Per visą iš ketvirtadienio į penktadienį naktį vykusį posėdį, kuriame nebuvo opozicijos atstovų, buvo balsuojama už Konstituciją.
Kaip skelbia Lietuvos naujienų agentūra Elta, konstitucijos projekte, ne tik išplečiamos prezidento galios, bet ir šariato principai vadinami svarbiausiu įstatymų leidybos šaltiniu. Be to, islamas skelbiamas valstybine religija, o arabų kalba – valstybės kalba. Naujoji konstitucija pakeis pagrindinį šalies įstatymą, galiojusį nuversto ilgamečio prezidento Hosnio Mubarako valdymo metais.
Paskelbus apie prezidento sąjungininkų islamistų priimtą konstitucijos projektą, tūkstančiai protestuotojų susirinko sostinės Tahririo aikštėje. BBC skelbia, kad dėl M.Mursio buvo piktinamasi netgi mečetėje, kurioje islamistų prezidentas penktadienį dalyvavo pamaldose. „Pamokslo metu dvasininkas M.Mursį palygino su islamo pranašu Mahometu, kuris, būdamas lyderiu, mėgavosi savo didžiule galia. Dvasininkas pranašavo, kad dabar nutiks tas pats“, – rašoma britų naujienų tinklalapyje bbc.co.uk.
Praėjusį penktadienį kilo nauja pasipiktinimo banga prieš M.Mursį ir visą konstitucinę asamblėją, kuri tos pačios dienos rytą skubos tvarka vienbalsiai priėmė naujos konstitucijos projektą. Protestas buvo labai panašus į lapkričio 27-ąją Tahririo aikštėje vykusią demonstraciją, kurioje dalyvavo daugiau nei 200 tūkst. žmonių. Demonstrantai skandavo šūkius prieš konstituciją ir režimą, šaudė fejerverkus. Tačiau jau kitą dieną vietoj opozicijos protestų vyko prezidentą palaikančiųjų mitingas.
Islamistai aktyviai palaiko prezidentą
Iškart po masinių protestų prieš naująją Konstituciją, kuria išplečiamos prezidento galios, prezidentą M.Mursį palaikantys islamistai Kaire susirinko į palaikymo mitingą, skelbia vokiečių žinių tarnyba dw.de.
Praėjusį šeštadienį sostinės aikštėse susirinko tūkstančiai egiptiečių, kad išreikštų paramą prezidentui M.Mursiui, jo dekretams ir naujajai konstitucijai. Mitingą prie Kairo universiteto sušaukė pagrindinė prezidento rėmėja – Musulmonų brolija. „Žmonės nori Dievo įstatymo įgyvendinimo“, – skandavo minia, laikydama plakatus su užrašu „Musulmonų brolija palaiko prezidento M.Mursio sprendimus“, skelbia Elta.
Neramų praėjusio šeštadienio vakarą šalies vadovas paragino visus egiptiečius dalyvauti balsavime dėl Konstitucijos. Kaip praneša prancūzų naujienų agentūra AFP, Egipto piliečiai turės teisę išreikšti savo nuomonę dėl prieštaringai vertinamos naujos Konstitucijos. Referendumas vyks gruodžio 15 d.
Nerami buvo ir septintoji praėjusios savaitės diena – Egipto teismas prabilo apie psichologinį ir materialinį spaudimą. Teismas buvo priverstas nutraukti darbą dėl M.Mursio šalininkų trukdymo teisėjams susirinkti į posėdį. Jie turėjo spręsti dėl Konstitucinės asamblėjos, kuri penktadienio rytą skubos tvarka vienbalsiai priėmė naujos konstitucijos projektą, teisėtumo. Protestuotojai blokavo ne tik įėjimą į pastatą, bet ir link jo vedančias gatves.
Naujos konstitucijos šalininkai ir priešininkai nerimsta, o Egipto visuomenė vis labiau skyla į dvi stovyklas. Spėjama, kad didžiuosiuose Egipto miestuose ir toliau opozicijos protestus keis prezidentą palaikančiųjų mitingai, o neramumai šalyje greitu metu nesiliaus.
Vyksta tyli islamo revoliucija
Mindaugas Kluonis, politologas
Egipte susiklosčiusi situacija nėra netikėta, nes ir kitose šalyse po Arabų pavasario revoliucijų nuvertus „respublikoniškojo“ arabų laikotarpio (1956–2011) diktatorius įsigali islamistinės jėgos. Nors sukilimus pradėjo sekuliarūs režimais nepatenkinti intelektualai, jie nė vienoje valstybėje nesudaro kritinės gyventojų masės, kuri būtų pajėgi laimėti rinkimus.
Trys ketvirtadaliai vietų Egipto parlamente atiteko islamistams. Sekuliari opozicija Egipte yra susiskaldžiusi ir neturi bendros programos ar Egipto vizijos, priešingai nei valdančioji Musulmonų brolija, siekianti įvesti šariatą ir stiprinti islamo įtaką. Sekuliarios opozicijos pusėje atsidūrę Hosnio Mubarako valdymo metu paskirti kariuomenės pareigūnai ir teisėjai opozicijos sąjungininkais tapo tik tada, kai paaiškėjo, kad legitimumą rinkimuose įgiję islamistai neketina laikytis susitarimų dėl prezidento posto ir ruošiasi perimti kariuomenės (o vėliau ir teismų) kontrolę. Teismų streikas po prezidento M.Mursio dekreto, pagal kurį prezidento sprendimams nebegalima teismų kontrolė, tėra pavėluotas bandymas sustabdyti islamistų vykdomą valstybės institucijų perėmimą savo žinion.
M.Mursio dekretas skirtas tam, kad teismai negalėtų sustabdyti naujos Egipto konstitucijos, kurią parengė Musulmonų brolija ir kuri atspindi brolijos poziciją, priėmimo. Nuo pergalės prezidento rinkimuose iki referendumo dėl konstitucijos brolijai pavyko užsitikrinti kariuomenės paramą ir nušalinti svarbiausius oponentus jos vadovybėje. Pavyko užsitikrinti ir užsienio valstybių nesikišimą į valdžios koncentravimą Musulmonų brolijos rankose, mainais į Kamp Deivido sutarčių pripažinimą ir faktinį „Hamas“ izoliavimą (nepaisant didesnės fasadinės paramos palestiniečiams).
Taip pat pavyko susitarti dėl finansinės užsienio paramos blogėjant ekonominei situacijai Egipte, suformuoti nuosaikaus politiko įvaizdį pasaulio akyse. Kitaip tariant – užsitikrinti visas galimybes numalšinti bet kokius protestus be didesnio rezonanso užsienyje. Faktiškai Egipte, kaip ir šiandieninėje Turkijoje, vyksta tyli islamo revoliucija, pamažu atvesianti šalį prie Irano tipo teokratinio režimo.
Įvesti tokį režimą prievarta, kaip 1979 m. Irane, neleistų pasaulio bendruomenė, nuo kurios dėl išteklių trūkumo Egiptas daug labiau priklausomas, todėl pasirinktas „turkiškasis“ palaipsnės islamizacijos kelias. Sąlygos tam palankios, nes Egiptas stokoja savo Atatiurko, kuris galėtų modernizuoti šalį, o visuomenė yra pakankamai religinga ir nusivylusi pasaulietiniais lyderiais, kad aktyviai priešintųsi islamizacijai. Sutrukdyti Egiptui žengti šiuo keliu galėtų tik tolesnis ekonominis nuosmukis, o ne per silpna liberali ir sekuliari opozicija. Priešingai nei į klausimą „ką kalbėti?“, į klausimą „ką valgyti?“, islamas nėra atsakymas.
