Kasdien 6 valandą vakaro Olegas atvyksta į Maskvos centrą. Jis prieina prie žmonių ir išraiškingai deklamuoja savo kūrybos eiles iš rinkinio "Aš - būsimasis Puškinas!". Kol žmonės ieško smulkių pinigėlių, vaikinukas siūlo jiems įsigyti savo rinkinukus - nedidelio formato knygeles, kainuojančias apie 20 litų. "Dažniausiai aš prieinu prie jaunų porų. Yra tekę susidurti ir su grubiais žmonėmis, kurie kalbėjo, kad tėvai turėtų uždirbinėti pinigus. Aš net nepamenu, ką jiems atsakiau. Nieko", - pasakoja Olegas per dieną uždirbantis nuo dviejų iki penkių šimtų litų. Vasaromis jis uždirba beveik 8 tūkst. litų per mėnesį, žiemą uždarbis šiek tiek mažesnis.
Olego darbo diena baigiasi apie 23 valandą. Tuomet kartu su mama ir sesute jis susirenka daiktus ir važiuoja namo. Šeima jį visada palaiko ir būna kartu. Lygiai taip pat kaip jis lydėjo savo vyresniąją sesę, kuri Senajame Arbate grojo smuiku ir taip uždirbo šeimai pinigus. Iš jos uždirbtų pinigų šeima nusipirko vieno kambario butą. Dabar sesuo yra ištekėjusi, kartu su jais nebegyvena ir savo vietą Senajame Arbate perleido broliui.
Iš pradžių vaikis irgi grojo smuiku, tačiau vėliau pradėjo skaityti praeiviams savo eiles, prašydamas paremti jo eilių knygos leidimą. Olego mama pasakoja, kad būdamas dviejų metukų jis iškrito iš dviaukštės lovytės ir iki keturių metų nekalbėjo. Būtent tai, anot jos, įtakojo berniuko talentą poezijai, nes į mokyklą jis išvis neina. Su rusų poezijos klasikais jį supažindino mama.
Berniuko mama pripažino, kad daugiau jau jam nieko duoti nebegali - užaugino kaip pajėgė, o labiausiai norėtų, kad atsirastų mecenatas, padėsiantis Olegui praminti poeto kelią. Paklaustas ko norėtų gauti dovanų, jaunasis poetas atsakė, kad labiausiai norėtų žaislinio kulkosvaidžio.
siūlome pasiklausyti berniuko deklamuojamų eilių:
