Vienas svarbiausių D.Trumpo rinkimų kampanijos akcentų buvo pažadas paspartinti kovą su „Islamo valstybe“. Šis džihadistų judėjimas neteko tūkstančių savo kovotojų, tačiau tebekontroliuoja kai kurias teritorijas Sirijos šiaurėje bei Irake.
D.Trumpas rinkimų kampanijos metu taip pat negailestingai pliekė Baracko Obamos administraciją, kad ši per tiek laiko nesugebėjo imtis efektyvių veiksmų džihadistams sutriuškinti.
D.Trumpas tvirtino turįs slaptą planą, kaip įveikti ekstremistus, tačiau iki šiol jo neatskleidė.
Jis nekart žadėjo sutriuškinti džihadistus ir netgi grasino, kad bus žudomi įtariamų „Islamo valstybės“ kovotojų šeimų nariai.
Netrukus po to, kai buvo prisaikdintas prezidentu, D.Trumpas nurodė Pentagonui per 30 dienų peržiūrėti iki šiol pasiektą pažangą ir parengti išsamų planą, kaip „visiškai sunaikinti“ „Islamo valstybę“.
JAV vadovaujama koalicija nuo 2014 metų vasaros pabaigos bombarduoja džihadistus Irake ir Sirijoje. Į tas šalis Vakarai taip pat siunčia komandosus apmokyti vietos pajėgų ir vykdyti patariamąsias misijas.
Pradinis apžvalgos projektas jau parengtas ir gynybos sekretorius Jimas Mattisas pristatė išvadas aukščiausiems D.Trumpo patarėjams nacionalinio saugumo klausimais.
Įslaptintame dokumente pristatomos priemonės yra preliminarios ir turi būti toliau tobulinamos, pažymėjo Pentagono atstovas spaudai laivyno kapitonas Jeffas Davisas.
„Kalbama apie greitą ISIS sutriuškinimą“, – sakė jis, pavartodamas alternatyvų „Islamo valstybės“ akronimą.
„Ketiname tęsti dialogą su mūsų vadovavimo grandine ir toliau rengti šį planą“, – pridūrė J.Davisas.
Siūlymuose tikriausiai bus galimybė pasiųsti daugiau JAV karių į Artimuosius Rytus. Pentagonas savo ruožtu galėtų užimti agresyvesnę poziciją kitose svarbiose srityse.
„Kalbama ne apie Siriją ir Iraką, o apie tarpregioninę grėsmę“, – praėjusią savaitę viename renginyje Vašingtone sakė generolas Joe Dunfordas, Jungtinio štabų vadų komiteto viršininkas.
„Šiuo konkrečiu atveju kalbame apie ISIS, tačiau taip pat yra „al Qaeda“ ir kitos grupuotės, keliančios tarpregioninę grėsmę“, – pažymėjo jis.
J.Dunfordas pabrėžė, kad naujos karinės iniciatyvos turi eiti kartu su diplomatinėmis ir politinėmis pastangomis.
„Mes visi, dalyvavę šiuose konfliktuose per pastaruosius 15 metų, suprantame, kad tai, ką mes darome vietoje, turi būti daroma politinių tikslų kontekste, nes priešingu atveju neduos rezultatų“, – pažymėjo generolas.
Rengiant dokumentą savo įžvalgas pateikė įvairios vyriausybės institucijos, įskaitant žvalgybos agentūras, Valstybės departamentą ir Krašto saugumo departamentą.
Siųs daugiau JAV karių?
Nuo tada, kai JAV vadovaujama koalicijai pradėjo savo kampaniją prieš „Islamo valstybę“, džihadistai neteko didelės dalies anksčiau kontroliuotų teritorijų ir tūkstančiai jų žuvo per antskrydžius ir kitus kovos veiksmus.
Irake šios šalies saugumo pajėgos, palaikomos Vakarų aviacijos, baigia išstumti džihadistus iš paskutinio jų bastiono Mosulo.
Pilietinio karo draskomoje Sirijoje kova yra sudėtingesnė – ten atskirą kampaniją vykdo Rusija, kuri ją pradėjo siekdama palaikyti prezidento Basharo al Assado režimą.
Svarbiausias klausimas šiuo metu – ar Amerika aprūpins ginklais Sirijos kurdų pajėgas ir vadovaus kovai už strategiškai svarbaus Rakos miesto perėmimą, nors toks scenarijus neabejotinai įsiutintų Turkiją, kuri kurdų kovotojus laiko teroristais, ar ji visgi turėtų pasiųsti ten daugiau karių.
Šiuo metu Sirijoje yra tik apie pusę tūkstančio amerikiečių karių; tai daugiausia specialiųjų pajėgų kariai, apmokantys vietos kurdus ir Sirijos arabų kovotojus.
B.Obama 2008-aisiais iškovojo pergalę prezidento rinkimuose žadėdamas užbaigti JAV konfliktus Artimuosiuose Rytuose, todėl jis nenorėjo siųsti ten JAV pajėgų dalyvauti kovos veiksmuose.
Kovos su „Islamo valstybe“ apžvalga taip pat yra pirmasis rimtas D.Trumpo ir J.Mattiso santykių išbandymas.
Kol kas D.Trumpas suteikė Pentagono vadovui pakankamai plačią veiksmų laisvę formuoti JAV karinę politiką nepaisant fakto, kad jūrų pėstininkų atsargos generolas neslėpė nepritarimo kontroversiškiems prezidento pasisakymams, įskaitant jo išsakytą palaikymą kankinimams bei pareiškimą, kad Amerika turėtų perimti Irako naftos išteklius.
