Laisvoji prekyba
Jeigu D. Trumpas laikysis savo rinkimų kampanijos metu išsakytos prekybos politikos, tai būtų didžiausias JAV verslo santykių su likusiuoju pasauliu pokytis per pastaruosius dešimtmečius. Jis žadėjo nutraukti ne vieną dabar galiojančią prekybos sutartį, įskaitant Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutartį tarp JAV, Kanados ir Meksikos, kurią jis kaltina dėl darbo vietų mažėjimo. Jis netgi pasiūlė JAV pasitraukti iš Pasaulio prekybos organizacijos. Jis taip pat pat pasisakė už importo mokesčių įvedimą, bei prabilo apie 45 proc. antkainį Kinijai ir 35 proc. mokesčius Meksikai, taip siekdamas pažaboti bendroves, kurios perkelia savo gamybą į užsienį.
Klimato kaita
D. Trumpas yra sakęs, kad „atšauks“ Paryžiaus klimato kaitos sutartį, kurią 2015-ųjų gruodį pasirašė daugiau nei 195 šalys. Jis taip pat tikino, kad JAV panaikins visas įmokas JT visuotinio atšilimo stabdymo programoms. Jokia šalis negali panaikinti Paryžiaus sutarties, tačiau jeigu JAV iš jos pasitrauktų, ar apleistų dabartinio JAV prezidento Baracko Obamos inicijuotas programas, tai suduotų galingą smūgį visam judėjimui.
D. Trumpas taip pat pasisakė už naftos pramonės plėtrą ir naujų gręžinių paieškas.
Uždarytos sienos
D. Trumpas tiek daug šnekėjo apie imigraciją, kad dabar jau sunku atskirti, ką jis sugebėtų įgyvendinti, o kas tebuvo „literatūrinis rinkiminės kampanijos žaismas“. Pradėjo jis rinkimus pažadu pastatyti sieną išilgai JAV ir Meksikos sienos, bei deportuoti 11 milijonų nelegalių imigrantų. Vėliau jis kiek sušvelnino toną ir kalbėjo apie „milijonus“ nusikaltėlių gyvenančių JAV, o su nelegaliais migrantais jis žadėjo tvarkytis „kai ateis laikas“. Jis iki pat rinkimų pabaigos reikalavo, kad Meksika pati susimokėtų už sieną bet atvykęs vizito į tą šalį paminėti šį faktą „pamiršo“. Jis taip pat išgarsėjo skambiais siūlymais riboti musulmonų atvykimą į JAV, tačiau vėliau išsisukinėjo, kad tai tebuvo siūlymas, o ne teiginys.
NATO
Donaldas Trumpas yra įvardijęs NATO aljansą kaip pasenusį, o jos nares – nedėkingomis sąjungininkėmis, kurios naudojasi JAV resursais. Jo teigimu, JAV daugiau negali sau leisti saugoti Europos – taip pat ir Azijos – šalių, be tinkamos kompensacijos, leisdamas suprasti, kad amerikiečiai atsitrauks, jeigu jiems nebus sumokėta. Daugelio ekspertų teigimu, tuometinis kandidatas į JAV prezidentus tokiu būdu pažėrė kritikos daugeliui NATO šalių, kurios neatlieka savo 2 proc. nacionalinio biudžeto skirti gynybos reikmėms įsipareigojimų. Tačiau kiti turi abejonių, kaip JAV galėtų pasitraukti iš aljanso, kuris sudaro šalies užsienio politikos stuburą paskutinius 60 metų.
D. Trumpas išsakė savo įsitikinimus, kad su Rusija, konkrečiai su Vladimiru Putinu, galima palaikyti geresnius santykius. Jo teiginiai, tiesa, apsiribojo tik bendros kovos su „Islamo valstybe“ akcentavimu.
