Straipsnio autorių manymu, KGB į D. Trumpą dėmesį galėjo atkreipti dar 1987-ųjų liepą, kuomet šis pirmą sykį atvyko į Sovietų Sąjungą.
Dar JAV prezidento rinkimų kampanijos metu buvo paskelbta medžiaga apie galimai rusų surinktą kompromatą, kurį D. Trumpas iškart pavadino „dezinformacija“ ir „raganų medžiokle“. Vėliau jo štabas paskelbė, kad už šios informacijos paviešinimą mokėjo Hillary Clinton rinkimų komanda.
„Kuomet ponas Trumpas buvo atvykęs į Maskvą, aš net nežinojau, kad jis ten yra. Į Peterbugo ekonomikos forumą atvažiavo daugiau nei 500 amerikiečių verslininkų, paties aukščiausio lygio, aš net jų šeimų neprisimenu. Ir ką jūs galvojate, mes kiekvienam iš jų rinkome kažkokį kompromatą? Didesnę nesąmonę paprasčiausiai sunku sugalvoti. Meskite, prašau, šią nesąmonę iš galvos“, – pareiškė Rusijos prezidentas V. Putinas spaudos konferencijos Helsinkyje metu.
Gavo pasiūlymą plėtoti verslą iš sovietų
1987 metais V. Putinas atliko tarnybą Drezdene, tuomet jis buvo KGB majoras ir negalėjo žinoti apie centrinio aparato veiksmus „žymaus užsieniečio“ atžvilgiu, jeigu tokie ir buvo. Tačiau JAV verslininkai į SSRS tuomet vyko masiškai. Ir praktiškai kiekvieną tokį keliautoją sekė, tikrinant galimybę verbuoti, rašoma KGB instituto mokomojoje knygoje „Politinė žvalgyba SSRS teritorijoje“.
Tarp geidžiamiausių iš „verbavimo kontingento“, ypatingas dėmesys buvo skiriamas Sovietų Sąjungą lankantiems „verslininkams, ekonomikos ir finansų srities specialistams“, ypač tiems, kurie „gali ateityje užimti reikalingas žvalgybai pozicijas“.
Žvalgybininkų darbą palengvino tai, kad verslininkai noriai vyko į Sovietų Sąjungą ir mezgė ten kontaktus, siekdami užsitikrinti galimus pelningus kontraktus.
D. Trumpas norėjo pradėti verslą Sovietų Sąjungoje ir ateityje turėjo perspektyvų tapti įtakingu asmeniu. Galimai, būtent tokiu jį matė ir KGB. Tačiau tuomet apie kažkokias politines šio verslininko perspektyvas niekas rimtai nesvarstė. Pirmą sykį apie tai, ar tik jis nesvarsto ateityje tapti prezidentu, dar 1980-aisiais, kuomet D. Trumpui nebuvo prezidentavimui būtinų 35 metų, dabartinis JAV prezidentas sulaukė iš gyvenimo būdo žurnalistės. D. Trumpas tuomet tvirtai atsakė, kad „niekada“.
1984-aisiais „New York Times“ jis pareiškė, kad neina į politiką dėl to, kad nemėgsta „netikrų šypsenų ir biurokratijos“.
Praėjus dar porai metų D. Trumpas susipažino su sovietų pasiuntiniu JAV Jurijumi Dubininu. Būtent tuomet ir kilo idėja nuvykti į Sovietų Sąjungą.
Jau tuomet sovietinis diplomatas žinojo silpnąją garbėtroškos D. Trumpo vietą. „Pirma, ką aš pamačiau mieste, – tai jūsų bokštas“. D. Trumpui tai išsyk labai patiko. „Jis yra emocionalus žmogus, gal net impulsyvus. Jam būtinas pripažinimas, ir, savaime suprantama, jam patinka, kuomet jis jo sulaukia“, – šį pokalbį vėliau prisiminė pasiuntinio dukra Natalija.
Rusai pirmieji pasiūlė D. Trumpui atvykti aptarti bendrą viešbučio statybos ir plėtros Maskvoje projektą. Visiškai tikėtina, kad priešais Kremlių statomo viešbučio derybas palaimino mažų mažiausiai Komunistų partijos tarptautinės politikos skyrius.
Kelionės metu lydėjo buvusi diplomatė
D. Trumpą pirmosios kelionės metu lydėjo tuometinė jo žmona Ivana, jo padėjėja Norma Foerderer, vėliau tapusi „Trump organization“ viceprezidente, ir Ivanos padėjėja Lisa Calandra. Prieš įsidarbinant pas D. Trumpą, N. Foerderer dirbo JAV Valstybės departamente, dirbo ambasadoriaus Tunise ir Ugandoje sekretore, lankėsi Sovietų Sąjungoje. Ji galėjo ir nepatekti į sovietų žvalgų akiratį. Tačiau Ivana Trump, kurios mergautinė pavardė yra Zelničkova, – gimė Čekoslovakijoje. Ją tuomet sekė Čekoslovakijos socialistinės respublikos žvalgyba, savaime suprantama, dalijusis informacija su savo vadais SSRS.
Maskvoje Trumpus apgyvendino „National“ viešbutyje, „Lenino numeryje“ su vaizdu į Kremlių. Tuomet jį aplankęs savaitraščio „Newsweek“ Maskvos padalinio vadovas Joyce’as Barnathanas pažymėjo, jog D. Trumpas apsistojo geriausiame viešbučio kambaryje, tačiau ir šis buvo „šiek tiek nušiuręs“. Interviu metu D. Trumpas pirštu parodė į atsilupusius dažus ant durų ir pareiškė: „Aš tokių dalykų nesuprantu“. Tačiau vėliau atsisuko į langą ir parodė ranka į vaizdą pro balkoną: „Tačiau tai – pritrenkia“.
„Newsweek“ redaktorius mano, kad „National“ viešbučio „Lenino numeris“ negalėjo būti nepasiklausomas. Nepaisant to, kad rusai vertėsi iš kailio, norėdami sudaryti sandorį su D. Trumpu, susitarti su JAV verslininku tuomet nepavyko.
Tuomet priimti SSRS įstatymų pakeitimai numatė, kad bendrose su užsienio bendrovėmis versluose, pastarųjų dalis negali sudaryti daugiau nei 49 proc. Tokia proporcija netenkino D. Trumpo. „Švelniai tariant, aš mėgstu viską kontroliuoti pats“, – aiškino jis viename iš interviu.
Apie M. Gorbačiovą: „Rusijai trūksta tvirtos rankos“
1990-ųjų kovą „Playboy“ pasirodė interviu su D. Trumpu, o pats verslo magnatas pasirodė ant žurnalo viršelio. Šiame tekste jis pasakojo ir apie derybas su Sovietų Sąjungos klerkais. „Aš jiems pasakiau: „Vyručiai, štai jums visų problemų pagrindas. Kalbu apie nekilnojamą turtą. Kaip galima tapti žemės savininku, jeigu ji priklauso valstybei? Kokio finansavimo jūs tikitės, jeigu žemės savininkas – motušė tėvynė? Jie sako: „Jokių problemų, ponas Trumpai. Mes pasirašome nuomos sutartį“. Aš sakau: „Aš noriu tapti žemės savininku, o ne nuomotis ją“. Tuomet jie man pasiūlė tokį sprendimą: „Ponas Trumpai, mes sudarysime 10 žmonių komitetą, septynių rusų, trijų jūsų atstovų, ir tokiu būdu spręsime ginčus“. Aš sau pagalvojau: gerai jie čia, septyni prieš tris. Mes čia komediją žaidžiam ar kaip?“, – pasakojo D. Trumpas.
Tačiau tuometiniai jo įspūdžiai apie Sovietų Sąjungą buvo ne patys geriausi. „Man tai visai nedarė jokio įspūdžio, – prisimena D. Trumpas. – Jų sistema – tai nelaimė. Greitai išvysime ten revoliuciją. Visi požymiai akivaizdūs, įskaitant demonstracijas ir piketus. Rusija nekontroliuojama, ir vadovybė tai žino. Štai kur Gorbačiovo problema. Jis nesugeba valdyti tvirta ranka. Prognozuoju: jį nuvers, nes jis parodė savo išskirtinį silpnumą“.
Pažadino prezidentines ambicijas
„New York Magazine“ straipsnio autorius Jonathanas Cheitas pripažįsta, kad neturi kažkokios išskirtinės informacijos dėl KGB planų D. Trumpo atžvilgiu. Jis neatmeta galimybės, jog D. Trumpą tuomet galėjo užverbuoti, tačiau nemano, kad tokio fakto tikimybė yra didelė.
Nepaisant to, kelionė į SSRS taip motyvavo D. Trumpą, kad pas jį netruko atsirasti prezidentinės ambicijos. 1987 metų rugsėjį jis išsipirko reklamą iškart trijų žiniasklaidos gigantų puslapiuose – „New York Times“, „Washington Post“ ir „Boston Globe“, bendrai paklodamas įspūdingą tiems laikams 100 tūkst. dolerių sumą. Rugsėjo 7-ąją visi trys laikraščiai paviešino jo „atvirą laišką JAV gyventojams“. Šiame tekste jau buvo visa tai, kuo jis dabar nemaloniai stebina savo sąjungininkus. D. Trumpas aiškino, „kodėl Amerika turi nustoti mokėti už gynybą tų šalių, kurios gali susimokėti pačios“.
Tai buvo jo pirmasis žingsnis 1988-ųjų prezidento rinkimų kampanijoje. Tiesa, į pačius rinkimus jis taip ir nedrįso žengti.
