Nuo 2000-ųjų JT darbuotojų skaičius išaugo dvigubai, organizacijos biudžetas išaugo 140 proc., pažymėjo D. Trumpas. „Mes nematome rezultatų, atitinkančių šias įmokas. JT reikia atstatyti viso pasaulio žmonių pasitikėjimą,“ – pridūrė JAV prezidentas.
Vašingtono pasiūlytą deklaraciją dėl JT reformos, kurioje kalbama, kad ši struktūra turi dirbti „efektyviau ir tikslingiau“, palaikė 126 valstybės. JAV atstovė JT Nikki Haley pakvietė likusias 67 šalis taip pat pasirašyti po 10 punktų dokumentu.
JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas taip pat palaikė JAV deklaraciją, sutikęs su tvirtinimu, kad su biurokratija JT būtina kovoti. Paskirtas į šias pareigas 2016-ųjų pabaigoje jis pareiškė esąs pasiruošęs atlikti reikalingas struktūrines reformas organizacijos viduje, kurios, be visų kitų, numato ir biudžeto mažinimą. Jo iniciatyva JT organizuojami aviaciniai šios organizacijos darbuotojų skraidinimai 2017-2018 metais bus sumažinti 15 proc.
JAV yra didžiausios JT finansuotojos – kasmet Vašingtonas padengia 28,5 proc. JT taikdarių misijų, kurių bendras biudžetas sudaro 7,3 mlrd. dolerių, ir 22 proc. einamųjų išlaidų, kurias sudaro 5,4 mlrd. eurų. D. Trumpas ne sykį kritikavo JT organizaciją dėl neefektyvumo ir beprasmio mokesčių mokėtojų pinigų švaistymo.
Šiaurės Korėjos problema
Nepaisant JAV prezidento skeptiškumo tarptautinių organizacijų atžvilgiu, įskaitant ir pačią JTO, D. Trumpas sieks šalių palaikymo jo kietoms sankcijoms, kurios yra numatytos Šiaurės Korėjai.
„Tai nėra problema tarp Jungtinių Valstijų ir Šiaurės Korėjos. Tai yra problema tarp pasaulio iš Šiaurės Korėjos“, – penktadienį kalbėjo D. Trumpo nacionalinio saugumo patarėjas, H. R. McMasteris.
JT generalinis sekretorius A. Guterresas planuoja susitikti su „visomis suinteresuotomis pusėmis“, įskaitant ir Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministrą Ri Yong-ho. „Sprendimas gali būti tik polini. Karinis problemos sprendimas gali sukelti tokią nelaimę, kad prireiks kartų jai užglaistyti“, – perspėjo JT generalinis sekretorius kalbėdamas praėjusią savaitę žiniasklaidai.
Prieš savaitę 15 JT Saugumo Tarybos narių vienbalsiai paskelbė devintąją sankcijų rezoliuciją nuo 2006-ųjų Šiaurės Korėjai dėl šios balistinių raketų ir branduolinio ginklo kūrimo sistemos programų.
JAV ambasadorė JT tuomet pareiškė, kad šios sankcijos apribojo 90 proc. Šiaurės Korėjos viešai žinomo eksporto, ir, anot jos: „Dabar viskas yra jų rankose, kaip jie atsakys“.
Šiaurės Korėjos atstovas į JT Generalinę Asamblėją kreipsis penktadienį.
Iranas, Mianmaras ir klimato kaita
„Reuters“ teigimu, šios Generalinės Asamblėjos metu taip pat bus sprendžiamas sankcijų Iranui klausimas. Izraelio premjeras kreipėsi į D. Trumpą neapleisti „Irano reikalo“.
Some leaders will also push Trump not to give up on a 2015 deal curbing Iran’s nuclear ambitions in return for a lifting of U.N., U.S. and European sanctions, while Israeli Prime Minister Benjamin Netanyahu said it was time to “fix it - or cancel it.” Derybose dalyvaujančios šalys – Iranas, JAV, Didžioji Britanija, Vokietija, Rusija, Kinija ir Prancūzija – trečiadienį susitiks apsitarti prieš galutinį D. Trumpo sprendimą spalį, kuomet jis JAV Kongresui turės išaiškinti, ar vis dar tiki, kad Teheranas naudojasi, kaip jis pats pareiškė, „blogiausiu derybų pavyzdžiu, koks tik gali būti“.
Irano ajatola Ali Khamenei’us sekmadienį pareiškė, kad jo šalis „netoleruos JAV spaudimo“ ir „reaguos stipriai“ į bet kokį „netinkamą“ Vašingtono judesį, liečiantį branduolinę programą.
Pasaulio šalių lyderiai ir diplomatai taip pat susitiks dėl užsitęsusių krizių, įskaitant Libijos, Sirijos, Pietų Sudano, Malio, Centrinės Afrikos Respublikos, Jemeno ir Irako, bei „paskutinės minutės“ problemos – Mianmaro, kur JT užfiksavo „etninį valymą“ prieš vietos musulmonus rohinjus.
Didžioji Britanija organizavo ministrų susitikimą pirmadienį, siekiant surasti būdą, kaip priversti Mianmaro vadovybę nutraukti karinį puolimą šalies Rakhino regione, iš kur jau daugiau nei 400 tūkst. rohinjų mažumos atstovų pabėgo į kaimyninį Bangladešą.
Nepaisant D. Trumpo pareiškimų, kad JAV pasitraukia iš kovos su globaliu atšilimo susitarimo, Generalinės Asamblėjos metu yra numatyti keli dideli susitikimai šiuo klausimu.
„Klimato kaita yra rimta grėsmė, – pareiškė Guterresas žurnalistams. – Uraganai ir potvyniai visame pasaulyje primena mums, kad ekstremalūs orai ateityje tik dažnės ir sunkės, ir tai yra dėl klimato kaitos“.
