„Geri santykiai su Rusija yra geras dalykas, ne blogas“, – virtinėje „Twitter“ žinučių rašė D.Trumpas.
„Turime pakankamai problemų (ir) be dar vienos“, – sakė jis ir tvirtino, kad jam valdant rusai Jungtines Valstijas „gerbs daug labiau“ nei gerbė Baltuosiuose rūmuose dirbant Barackui Obamai (Barakui Obamai).
D.Trumpas ne kartą abejojo JAV žvalgybos agentūrų vertinimais, kad Kremlius kišosi į JAV 2016 metų prezidento rinkimus, ir penktadienį jam pateikta įslaptinta ataskaita jo nuomonės, regis, nepakeitė.
Ataskaitoje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas aiškiai siejamas su kišimųsi į rinkimus; joje sakoma, kad Maskva teikė „aiškią pirmenybę“ respublikonui D.Trumpui, su kuriuo rinkimuose varžėsi demokratė Hillary Clinton (Hilari Klinton).
Tačiau D.Trumpas „Twitter“ parašė, kad Jungtinėms Valstijoms susiduriant su daugeliu pasaulinių klausimų, joms nereikia dar ir irzlių santykių su Rusija.
„Tik „bukagalviai“ žmonės arba kvailiai galvotų, kad blogai“ turėti gerus santykius, sakė jis ir pridūrė, kad jo prieiga galėtų sudaryti priešininkėms sąlygas dirbti drauge sprendžiant „kai kurias iš daugelio didelių ir neatidėliotinų PASAULIO problemų ir klausimų!“.
Nors žvalgybininkai savo ataskaitose vertino jau praėjusius rinkimus, jie pateikė ir nerimą keliančią prognozę: Rusija ir toliau nesiliauja kišusis į JAV politiką ir politikos formavimą.
Iš karto po lapkričio 8-osios rinkimų Rusija pradėjo suklastotais elektroniniais laiškais atakuoti žmones, siekdama išvilioti iš jų elektroninių pašto dėžučių slaptažodžius. Ataskaitoje sakoma, kad Rusija nusitaikė į JAV vyriausybės darbuotojus ir strateginių studijų centrus, kurie specializuojasi nacionalinio saugumo, gynybos ir užsienio politikos srityse.
Minima ataskaita yra kol kas detaliausias viešas pranešimas apie Rusijos pastangas įsilaužti į Demokratų nacionalinio komiteto (DNK) ir atskirų demokratų, tarp jų – H.Clinton kampanijos pirmininko Johno Podestos (Džono Podestos), elektroninio pašto dėžutes.
Neįslaptintoje versijoje sakoma, kad Rusijos vyriausybė pateikė pavogtus elektroninius laiškus paslaptis viešinančiai interneto svetainei „WikiLeaks“, nors jos įkūrėjas Julianas Assange'as (Džulianas Asandžas) neigė, kad ji laiškus, kuriuos paskelbė, gavo iš Rusijos vyriausybės. Ataskaitoje pažymima, kad pavogti elektroniniai laiškai galėjo būti perduoti per tarpininkus.
Rusija taip pat vartojo valstybės finansuojamą propagandą ir mokėjo „troliams“ už bjaurius komentarus socialinėje žiniasklaidoje, sakoma ataskaitoje. Be to, žvalgybos pareigūnai mano, kad Maskva per šiuos rinkimus įgytą patirtį panaudos siekdama paveikti ir būsimus rinkimus JAV bei jų sąjungininkėse.
Viešoje ataskaitos versijoje nėra įslaptintų detalių, kurias žvalgybos pareigūnai ketvirtadienį pateikė prezidentui B.Obamai.
Interviu naujienų agentūrai „The Associated Press“ penktadienį D.Trumpas sakė „daug sužinojęs“ kalbėdamasis su žvalgybos pareigūnais, bet neatsakė, ar sutikęs su jų vertinimu, kad Rusija kišosi į rinkimus jo naudai.
Susipažinęs su žvalgybos vertinimu, kuriuo remiasi pasitraukianti B.Obamos administracija, D.Trumpas paskelbė vieno puslapio pareiškimą, kuriame nenurodoma, ar Rusija siekė kištis į rinkimus. Užtat jis pareiškė, kad „nebuvo jokio poveikio rinkimų rezultatui“, ir kad „nebuvo visiškai jokio balsavimo mašinų gadinimo“.
Tiesa, žvalgybos pareigūnai šito niekada neteigė. Jų pranešime kaip tik sakoma, kad Teritorinio (krašto) saugumo departamentas nemano, jog sistemos, į kurias taikėsi ar siekė sukompromituoti Rusijos veikėjai buvo „naudojamos balsų skaičiavimui“.
Paviešintoje ataskaitoje trūksta detalių apie tai, kaip JAV (žvalgyba) sužinojo tai, ką sako žinanti, tai yra, apie perimtus Rusijos lyderių, taip pat ir V.Putino, pokalbius ar elektroninius laiškus, apie specifinius programišių metodus ar skaitmeninę įrangą, kurią JAV tyrėjai gal būt susekė esančią susietą su Rusija. Būtent tai, kaip JAV stebi savo priešininkus kibernetinėje erdvėje, yra griežtai saugoma paslaptis. Tokių detalių atskleidimas padėtų užsienio valstybėms migloje slėpti savo veiklą.
Paskelbtos viešai ataskaitos išnašose nurodoma, kad „pateikiama ne visa informacija apie esminius poveikio kampanijai elementus“. Tačiau pažymima, kad išvados yra tokios pačios kaip ir įslaptintoje detalesnėje ataskaitos versijoje.
Paviešintoje ataskaitoje sakoma, kad Rusijos pastangos buvusios ir politinės, ir asmeninės.
„Rusijos tikslai buvo pakirsti visuomenės tikėjimą JAV demokratiniu procesu, apjuodinti sekretorę H.Clinton, pakenkti jos išrenkamumui ir potencialiam prezidentavimui, – nurodoma ataskaitoje. – Mūsų vertinimu, V.Putinas ir Rusijos vyriausybė teikė aiškią pirmenybę išrinktajam prezidentui D.Trumpui“.
V.Putinas tikriausiai norėjo diskredituoti H.Clinton, kurią jis kaltina masinių protestų kurstymu prieš jo režimą 2011-ųjų pabaigoje ir 2012-ųjų pradžioje ir kuria jis piktinosi dėl menkinamų komentarų apie jį, pažymima ataskaitoje.
