JAV lyderis pareigūnams nurodė pradėti „planuoti, kurti ir statyti fizinę sieną palei pietinį pasienį“ bei išspręsti galbūt dar sudėtingesnį jos finansavimo klausimą. „Valstybė be sienų nėra valstybė“, – sakė D.Trumpas, pakartodamas buvusio prezidento Ronaldo Reagano žodžius, atvykęs į Krašto saugumo departamentą, kur pasirašė du vykdomuosius įsakus.
„Nuo šiandien Jungtinės Amerikos Valstijos atgauna savo sienų kontrolę“, – sakė respublikonas.
Imigracijos suvaldymas buvo esminė D.Trumpo rinkimų kampanijos dalis.
Vienas pagrindinių jo politikos pasiūlymų buvo pastatyti tvorą palei 3 200 km ilgio JAV ir Meksikos pasienį.
Dalis pasienio jau yra užtverta, tačiau, pasak D.Trumpo, reikia ištisinės sienos, kad į šalį nebepatektų nelegalūs imigrantai iš Lotynų Amerikos.
Tokia politika tapo labai aiškia žinute JAV dešiniesiems ir kraštutiniams dešiniesiems – pagrindiniams D.Trumpo rėmėjams.
Tinklalapio „Politico“ ir viešosios nuomonės tyrimo bendrovės „Morning Consult“ trečiadienį paskelbti apklausos rezultatai rodo, kad sienos statyboms pritaria 47 proc. rinkėjų, o 45 proc. respondentų tokio siūlymo nepalaiko.
Ekspertai abejoja, ar tokia siena išties pažabotų nelegalią imigraciją ir ar ji verta savo kainos – milijardų dolerių. „Įtariu, kad daugelis Trumpo šalininkų taip pat džiaugtųsi ir didžiule vidurinio piršto, nukreipto pietų pusėn, skulptūra“, – sakė įstatymų leidėjas Luisas Gutierrezas.
„Ir viena, ir kita būtų daugmaž vienodai veiksmingos nacionalinio saugumo strategijos“, – pridūrė jis.
Nepaisant ugningos retorikos, D.Trumpo veiksmai nebuvo nuoseklūs, nes jis dar nežinojo, iš kur gauti lėšų finansuoti šį projektą.
Respublikonų kontroliuojamas Kongresas turėtų numatyti skirti keliais milijardais dolerių daugiau, jei ta siena būtų baigiama statyti.
D.Trumpo partija pastarąjį dešimtmetį ragino laikytis tvarią biudžeto politiką, tad dėl naujojo plano atsitverti nuo Meksikos gali tekti sumažinti finansavimą kitoms jau veikiančioms programoms.
Interviu televizijai MSNBC Atstovų Rūmų pirmininkas Paulas Ryanas jau pareiškė, kad Kongresas blokuos prašymą skirti lėšų sienos statybai. Jis pridūrė, kad prognozuojama šio projekto vertė – 8–14 mlrd. dolerių – yra „apytikriai teisinga“.
D.Trumpas taip pat nurodė per 180 dienų atlikti sienos statybos sąlygų tyrimą.
Didžiąją dalį žemės, ant kurios būtų statoma ši siena, reikėtų perimti iš privačių savininkų Teksase, Teksaso valstijos arba genčių valdžios.
Dėl to gali prireikti ilgų teisinių procesų, politinių veiksmų ir nemažų lėšų kompensacijoms už nusavinamą žemę.
„Vienintelis tikras sprendimas, kaip reformuoti mūsų imigracijos sistemą –priimti išsamią imigracijos reformą, kuri suteiktų galimybę gauti pilietybę 11 milijonų“ nelegalių migrantų, esančių Jungtinėse Valstijose, sakė Senato demokratų lyderis Chuckas Schumeras.
Priversti Meksiką susimokėti?
D.Trumpas yra pažadėjęs priversti už sieną susimokėti Meksiką, tačiau šio šalies vyriausybė ne kartą yra sakiusi to daryti nesiruošianti.
„Galiausiai paaiškės, kas vyksta su Meksika – ruošiamės pradėti tas derybas pakankamai greitai. Ir kažkokia forma mums Meksika tai kompensuos“, – televizijai ABC anksčiau trečiadienį sakė D.Trumpas.
Prezidento patarėjai kaip vieną iš būdų „priversti Meksiką susimokėti“, apsvarstė galimybę pakelti mokestį už sienos kirtimą.
Dar viena priemonė gauti lėšų sienos statybai – išnaudoti lėšas, kurias meksikiečiai migrantai siunčia namo. Pernai bendra suma sudarė 25 mlrd. dolerių (per 23 mlrd. eurų).
„Yra daug skirtingų būdų, kaip priversti Meksiką prie šito prisidėti, ir yra skirtingų būdų nustatyti, kaip būtent jie sumokės“, – interviu MSNBC sakė P.Ryanas.
Vis dėlto jis pripažino, kad JAV turės „sumokėti už (sieną) pačioje pradžioje“.
Tuo tarpu Meksikos užsienio reikalų ministras Luisas Videgaray ir ekonomikos ministras Ildefonso Guajardo šiuo metu Vašingtone ruošiasi prezidento Enrique Pena Nieto vizitui, suplanuotam sausio 31 dieną.
„Yra labai aiškių raudonų linijų, kurios privalo būti nubrėžtos pačioje pradžioje“, – prieš pat išvykdamas televizijai „Televisa“ sakė I.Guajardo.
Paklaustas, ar jo šalis vengtų derybų dėl sienos ir jos finansavimo, jis atsakė: „Žinoma.“
Meksikos prezidentas smerkia Trumpo planą dėl sienos
Meksikos prezidentas Enrique Pena Nieto trečiadienį pasmerkė JAV vadovo Donaldo Trumpo sprendimą pradėti statyti sieną šalių pasienyje.
Tačiau Meksikos lyderis dar nenusprendė, ar atšauks numatytą susitikimą su naujuoju JAV prezidentu.
Opozicijos lyderiai paragino E.Pena Nieto atšaukti antradienį numatytą kelionę į JAV, kai D.Trumpas, kaip ir prognozuota, pasirašė įsaką dėl didžiulės sienos statybų pradžios.
Neužsimindamas apie suplanuotą vizitą E.Pena Nieto sakė, jog „dėl tolesnių žingsnių“ nuspręs, kai gaus ataskaitą iš Meksikos aukšto rango pareigūnų delegacijos, šią savaitę dalyvaujančios susitikimuose Vašingtone, taip pat pasikonsultuos su gubernatoriais bei įstatymų leidėjais.
„Apgailestauju ir smerkiu Jungtinių Valstijų sprendimą toliau statyti sieną, kuri daug metų, užuot vienijusi, mus skiria“, – sakė E.Pena Nieto trumpame kreipimesi, kurį transliavo televizija.
„Meksika netiki sienomis. Nekart sakiau: Meksika nemokės už jokią siena“, – sakė prezidentas, turėdamas galvoje D.Trumpo pažadus priversti pietinę kaimynę susimokėti už milijardus dolerių kainuosiančios sienos statybas.
„Meksika gerbia kitus ir reikalauja pagarbos savo atžvilgiu kaip absoliučiai suvereni valstybė, kuria mes esame“, – pažymėjo jis.
E.Pena Nieto sakė nurodęs 50-iai Meksikos konsulatų Jungtinėse Valstijose užtikrinti teisinę pagalbą dėl migrantų teisių.
„Mūsų bendruomenės nėra paliktos likimo valiai. Meksikos vyriausybė pasiūlys teisinę pagalbą, kuri užtikrins jiems reikalingą apsaugą“, – sakė prezidentas.
Uždrausti atvykti musulmonams?
Pranešama, kad D.Trumpas taip pat svarsto idėją uždrausti į šalį atvykti pabėgėliams iš musulmoniškų šalių, tokių kaip Sirija.
Remiantis Jungtinių Tautų duomenimis, vien į kaimynines šalis pabėgo apie 4,8 mln. sirų. Į Jungtines Valstijas atvyko maždaug 18 tūkst. Sirijos piliečių.
Buvę pareigūnai sakė, kad D.Trumpas galėtų sulėtinti migrantų antplūdį, jei atimtų lėšas, skiriamas prašymams dėl vizų apdoroti, taip pat jeigu sumažintų arba sustabdytų migrantų kvotas ir programas.
Vis dėlto toks žingsnis dar prieš jį paskelbiant sulaukė įnirtingo pasipriešinimo.
„Pabėgėlių draudimas nepadarys Amerikos saugesnės, – sakė Stephenas Yale‘is-Loehras iš Cornellio teisės mokyklos. – Pabėgėliai iš Sirijos jau dabar turi pereiti 21 žingsnio patikrinimą, kuris trunka 18–24 mėnesius.“
„JAV pilietybės ir imigracijos tarnybos Kongresui 2016 metų rugsėjį sakė, kad nuo Rugsėjo 11-osios pabėgėliai nėra įvykdę nė vieno teroristinio smurto išpuolio“, – pridūrė jis.
