Tarptautinė laivų savininkų tarpusavio draudimo grupė (International Group of P&I Clubs, arba IG P&I) priėmė sprendimą nedrausti laivų, kurie galėtų dalyvauti dujotekio „Nord Stream 2“ statybose. Šis sprendimas dar labiau apsunkins ir taip sunkiai tarp sankcijų judančio Kremliaus strateginio projekto užbaigimą.
„Kiekvienas iš klubo narių turi suprasti, kad negalima drausti jokių laivų, kurie vykdo neteisėtą veiklą arba veiklą, kuri klubą stato į sankcijų pažeidimo pavojų. Dėl tiesioginių sankcijų draudėjams grėsmės, kurią kelia JAV CAATSA ir PEESA įstatymai, klubai nesuteiks draudimų veiklai, kuri yra susijusi su „Nord Stream 2“ ar „Turk Stream“, – tvirtinama grupės išplatintame pranešime.
2020-ųjų birželį JAV senatoriai pateikė Kongreso svarstymui naują įstatymą, kuris siūlo įvesti sankcijas bendrovėms, teikiančios draudimo paslaugas laivams, dirbantiems su „Nord Stream 2“ projektu. Jeigu šis įstatymo projektas bus priimtas, jis turės labai rimtas pasekmes neamerikiečių laivų savininkams, jų veiklos operatoriams ir jų draudėjams, tvirtinama „IG P&I“ pranešime.
Tarptautinės grupės pranešimo formuluotė yra imperatyvaus pobūdžio, tačiau pavieniams šio klubo dalyviams yra „primygtinai rekomenduojama“ įvertinti ir kaip įmanoma labiau sumažinti rizikas, susijusias su „Nord Stream 2“ ar „Turk Stream“ kontraktų sudarymu, kad būtų išvengta sankcijų apribojimų.
Gali būti sunku surasti draudėjų
Dujotekis „Turk Stream“ iš Rusijos į Turkiją buvo oficialiai pradėtas eksploatuoti 2020-ųjų pradžioje. Daugiausiai aistrų keliantis dujotekis „Nord Stream 2“, kurio statyboms daugiausiai priešinasi Lenkija ir Lietuva ir kuris turėtų sujungti Rusiją su Vokietija Baltijos jūros dugnu, dar nėra baigtas statyti – liko nutiesti apie 6 proc. išskirtinai Danijos ekonominei zonai priklausančią atkarpą.
Darbų eiga buvo sustabdyta 2019-ųjų gruodį po to, kai JAV Kongrese buvo priimtas PEESA įstatymas, keliantis sankcijų grėsmę laivų valdytojams, kurie dalyvauja „Nord Stream 2“ statybų darbuose.
„IG P&I“ yra tarpusavio draudimo laivų savinimų grupė, asociacija, vienijanti 13 didžiausių laivų draudėjų pasaulyje (Didžiosios Britanijos, JAV, Skandinavijos šalių, Japonijos ir pan.). Šio klubo nariai kasmet moka draudimo įmokas į klubo fondą, iš kurio vėliau yra padengiami laivų savininkų nuostoliai nelaimės atvejais. Ši asociacija draudžia apie 90 proc. visų pasaulio jūrų laivų tonažo. Likę 10 proc. rinkos yra padengiama kelių komercinių draudimo bendrovių.
Rusai nuo šių metų pradžios ieško laivų, galinčių užbaigti suplanuotus darbus. Kaip kandidatas įvykdyti šią misiją buvo minimas „Gazprom flot“ priklausęs vamzdžių klojimo laivas „Akademik Čerskij“, tačiau iki šiol jokių veiksmų imtasi nebuvo.
RBK šaltinių draudimo rinkoje teigimu, primygtinės „IG P&I“ rekomendacijos apsunkins laivų, galinčių dirbti su „Nord Stream 2“ projektu, paieškas. Jų teigimu, bet kuri šalis į savo teritorinius vandenis įsileidžia laivus su sąlyga, kad jo savininkas yra atitinkamai draustas. Šaltinių teigimu, dabar laivų draudimui lieka „tik labai ribota“ komercinė rinka.
Prisidėjo ir Navalno nuodijimas
Jau priimti JAV įstatymai ir jų interpretacija sulaikys tarptautines bendroves nuo bet kokio dalyvavimo šiame projekte, tikino Ciuricho universiteto sankcijų ekspertė Marija Šagina. Diskusijos Vokietijoje dėl galimo „Nord Stream 2“ stabdymo apnuodijus A. Navalną kelia klausimų dėl paties projekto baigties, įsitikinusi ji.
„Be politinio Berlyno palaikymo daugelis tarptautinių bendrovių dukart pagalvos, prieš bandant suteikti bet kokias paslaugas „Gazprom“, – RBK pasakojo M. Šagina.
JAV generalinis sekretorius Mike’as Pompeo pareiškė, kad JAV rengiasi kurti koaliciją, kuri sutrukdys „Nord Stream 2“ statybas. Jo teigimu, JAV manymu, „Nord Stream 2“ kelia grėsmę Europai, nes daro ją priklausomą nuo Rusijos dujų ir kelia grėsmę Ukrainai“.
„Mes tikimės, kad Vokietijos valdžia taip pat sutiks su šuo vertinimo, ar dėl to, kas nutiko su Aleksejumi Navalnu, ar dėl saugumo problemų, kurios atsiras su priklausomybe nuo Rusijos dujų“, – aiškino JAV valstybės sekretorius.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas taip pat pasisakė už „Nord Stream 2“ atsisakymą, kaip atsaką į A. Navalno nuodijimą. Jis pažymėjo, kad ir anksčiau buvo pasisakęs prieš šį projektą. D. Trumpo teigimu, jis yra pasipiktinęs tuo, kad „Vokietija pasirašys sutartį, pagal kurią Rusijai mokės milijardus dolerių, o mes turime saugoti Vokietiją būtent nuo Rusijos“.
„Le Monde“ šaltinių žvalgyboje teigimu, Prancūzijos prezidentą E. Macroną įsiutino V. Putino pareiškimas, kad A. Navalnas galėjo pats apsinuodyti „Novičiok“ medžiaga.
Leidinyje rašoma, kad pokalbis su Rusijos prezidentu gerokai įsiutino E. Macroną ir gerokai pablogino ir taip ne pačius geriausius ES ir Maskvos santykius. „Macronas turi milžinišką ego, jis mano, kad jam nederėtų užkalbinėti dantų. Jis laukė, kad jam pasakytų, kad įvykis su Navalnų buvo vidiniai reikalai, gal kokia neteisėta kokio nors menko valdininkėlio iš Čečėnijos operacija, ir pastarojo jau intensyviai ieškoma“, – cituojama neįvardintas šaltinis Prancūzijos saugumo struktūrose. Dėl šios priežasties Prancūzijos lyderis tariamai supyko, kuomet išgirdo V. Putino įvardintą versiją.
„Business Insider“ šaltinių teigimu, nepaisant lojalių santykių su V. Putinu, E. Macronas vis tiek liko labai nepatenkintas įvykusiu pokalbiu.
