Kuomet pirmadienio rytą A. Lukašenka savo prezidentiniu „Boeing“ skrido iš Minsko į Sočį, jis, savaime suprantama, tikėjosi V. Putino palaikymo, tačiau, rodos, net ir jis pats nesitikėjo, kad palaikymas bus toks vaisingas.
Pažadas suteikti prieigą prie karinių bazių?
V. Putinas ne tik pripažino, kad jo kolega yra „teisėtas Baltarusijos prezidentas“, bet ir pažadėjo Baltarusijai suteikti 1,5 mlrd. dolerių kreditą – tą patį, kurį opozicijos atstovai jau pavadino „kreditu, kuris finansuos režimo organizuojamą žmonių priespaudą šalyje“.
Baltarusijos politologas Valerijus Karbalevičius BBC pasakojo, kad šie pinigai yra skirti ankstesnės skolos restruktūrizacijai: „Baltarusija įsiskolino Rusijai pinigų. Ir Minskui vėl duodamas kreditas, kad jis galėtų grąžinti senas skolas. Tai reguliari praktika, kuri buvo taikoma ir anksčiau: Baltarusija gaudavo 1,5-2 mlrd. kreditų kasmet – didžioji jų dalis buvo skiriama restruktūrizavimui. Tačiau, pastaruosius pusantrų metų Rusija nutraukė kreditų išdavimą ir išvis sustabdė ekonomines dotacijas, nes Baltarusija atsisakė eiti integracijos su Rusija keliu. Tačiau dabar protestai Minsko gatvėse privertė Maskvą vėl dalinti dotacijas savo sąjungininkui. Ir tie pinigai Lukašenkai yra labai reikalingi“.
Kitas baltarusių politologas, Aleksandras Klaskovskis, tokį V. Putino poelgį pavadino „faktiškai sensacija“. Mat Rusijos prezidentas ne tik žodžiu palaikė savo kolegą, bet ir parėmė materialiai. Dabar A. Lukašenka gali kreiptis į savo valdžios vertikalės narius ir sakyti, kad „nepražūsi, išgyvensim šį sunkų periodą“.
Tiesa, anot eksperto, neaišku, ką mainais galėjo pasiūlyti A. Lukašenka – būtent tai, tikėtina, ir buvo dviejų prezidentų aptariama už uždarų durų.
Politologų nuomone, V. Putinas už savo paramą galėjo „įsigyti“ galimybę ir toliau dislokuoti kariuomenės dalinius Baltarusijos teritorijoje, kaip tai buvo padaryta prieš 20 metų. Kaip tik kitais metais baigiasi 25-erius metus galiojusi dviejų karinių objektų Baltarusijoje nuoma. Rusijos pajėgų buvimas šiuose objektuose buvo pradėtas aptarinėti dar prieš prezidento rinkimus Baltarusijoje.
Baltarusių politologas Jurijus Čausovas primena, kad prieš 25-erius metus B. Jelcinas ir A. Lukašenka jau buvo pasirašę panašaus pobūdžio sutartį: tuomet buvo nurašyta ženkli Baltarusijos skolos dalis mainais į 25-erių metų trukmės neatlygintiną šių dviejų radiolokacinių objektų nuomą.
A. Klaskovskio nuomone, mainais į palaikymą A. Lukašenka galėjo pažadėti priimti tam tikrus žingsnius dviejų šalių integracijos kryptimi. Tačiau vargu ar tai būtų įvardinta viešai, žinant kokia jautri dabar yra politinė situacija šalies viduje.
Svarbiausia – už uždarų durų
Ekspertai neabejoja, kad viskas, kas galėjo būti įdomiausia, vyko už uždarų durų ir neprieinama žurnalistams.
Ką būtent nutarė Vladimiras Putinas ir Aleksandras Lukašenka, lieka paslaptimi. Prieš pat susitikimą artimi Kremliui šaltiniai „Bloomberg“ pasakojo, kad, nepaisant nustebinusio savo mastu baltarusių protesto, V. Putinas netiki, kad šie įvykiai nuvers A. Lukašenką.
Naujienų agentūros šaltinius patvirtina ir ekspertai: nors Maskva nepasitiki baltarusių prezidentu, tačiau Kremlius nėra pasirengęs leisti į valdžią ateiti opozicijos atstovams gatvės protestų keliu.
A. Klasnovskio nuomone, Kremliui svarbu palaikyti baltarusių režimą, kad – kaip įsivaizduoja Maskva – nenugalėtų „spalvotoji revoliucija“. Tačiau tai nereiškia, kad Kremlius nesvarsto alternatyvių scenarijų.
„Jeigu šiandien jie matytų kokią nors tenkinančią alternatyvą Baltarusijoje, tikėtina, Kremlius jau pabandytų ją rinktis. Tačiau, paradoksalu, Baltarusijoje nėra ryškių prorusiškų lyderių, būtent todėl, kad Lukašenka labai įnirtingai saugojo šią poziciją. Jis norėjo turėti santykių su Rusija monopolį ir nepakentė jokios konkurencijos“, – aiškino jis.
Maskva spręs problemas tuomet, kai jos atsiras, įsitikinęs kitas Baltarusijos politologas Valerijus Karbalevičius.
„Teisių perėmėjas – rimtas klausimas. Negalima paprasčiausiai atsiųsti kažko iš Maskvos. Reikia rinkimus surengti. Tačiau paskutiniai rinkimai jau sukėlė liaudies nepasitenkinimą. Todėl, kad išvengtų liaudies pasipriešinimo, ateityje teks rengti rinkimus labiau demokratinėmis sąlygomis. O tai reiškia, kad reikia ieškoti žmogaus, kurį priimtų baltarusių visuomenė, kad žmonės iš tiesų už jį balsuotų. O tai nėra paprasta užduotis“, – įsitikinęs ekspertas.
Ekspertai taip pat neatmeta, kad Rusija ateityje bandys rinktis naujas politines figūras, kurios galėtų pakeisti A. Lukašenką, tačiau šis variantas vargu ar tenkins dabartinį šalies vadovą.
