Beskausmis Parkeris (Edgaras Parkeris) įgijo odontologo kvalifikaciją 1892 metų gegužę. Užuot pasirinkęs įprastą būdą gerai išmanyti odontologiją, Parkeris nusprendė būti blogu studentu ir maldavo dekano, kad leistų jam baigti mokslus. Neleisdamas savo prastai kvalifikacijai sulaikyti jį nuo odontologijos, jis persikėlė gyventi į Kanadą.
Iš pradžių Parkeris (dar ne tada, kai pakeitė savo vardą į „Beskausmis“) norėjo eiti etišku keliu, o tai tuo metu reiškė, kad pats negali siūlytis klientams. Deja, dėl to jis nesulaukė nei vieno kliento net praėjus šešioms savaitėms po darbo pradžios. Po to, kai skelbimų lenta, kurią jam padovanojo pirmasis patenkintas klientas vietoj atlygio, nesugebėjo pritraukti pacientų, jis pakeitė taktiką ir nusprendė eiti kitu keliu. Galiausiai jis pradėjo rengti pasirodymus, tarsi tai būtų keliaujantis cirkas.
Išpopuliarėjo tarp vargingųjų
Parkeriui, pasiryžusiam siūlyti prieinamą kainą neturtingiesiems, teko pradėti dirbti tiesiog gatvėje. Jis pradėjo siūlyti dantų ištraukimą už 50 centų, garantuodamas pacientams, kad jei jie pajus skausmą, jis grąžins jiems penkis dolerius. Žinoma, slaptas jo nuskausminimo ingredientas buvo kokainas, kurį jis sumaišydavo su vandeniu ir vadindavo mišinį „hidrokainu“. Taip pat kartais tiesiog duodavo išgerti taurę viskio.
Ši jo paslauga buvo populiari, greičiausiai dėl to, kad tuo metu odontologinis gydymas buvo neįperkamas. Dantų pašalinimas, kaip tai vėliau suprato žmonės, buvo labai skausmingas.
Paragavęs šou verslo ir pinigų, Parkeris susivienijo su Williamu Beebe ir įkūrė „Parker Dental Circus“. Dantis traukdavo arkliška galia, o pacientai sėdėdavo dantisto kėdėje, įmontuotoje keleiviniame vagone. Keliaudamas su grupe, akrobatais ir „šokančiomis merginomis“, jis įkurdavo odontologijos kabinetą tiesiog gatvėse. Tada jis paprašydavo savanorio iš minios, kuriam atliks danties pašalinimą.
Šimtai „pacientų“
Pirmasis pacientas visada būdavo dantisto padėjėjas, kuris sėdėdavo ant kėdės, kol Parkeris „ištraukdavo“ dantį, kurį jau būdavo iš anksto pasiruošęs. Publika – ir sakoma, kad ji būdavo didžiulė – tada eidavo į operacinę stebėti tikro danties išrovimo. Tuo momentu, kai Parkeris ruošdavosi išrauti dantį savanoriui, įeidavo pučiamųjų grupė. Dantistas treptelėdavo koja, įspėdamas grupę, kad ji turi pradėti groti garsiau, taip užblokuodami paciento riksmus. Tada išraudavo dantis ir kitiems, tikrai neprotingesniems pacientams. Parkeris tvirtino, kad per vieną dieną jis ištraukdavo net 357 dantis.
Kaip ir buvo galima tikėtis, jis pradėjo nešioti išrautus dantis kaip karolius.
Niujorke, kur žmonėms, matyt, labai patiko didelė pučiamųjų grupė, grojanti garsiau už jų riksmus, Parkeris buvo populiarus. Bet kai jis su šou atvyko į Kaliforniją, pacientai mažiau džiaugėsi skausmu. Apskritai, niekas nėra linkęs odontologo profesijos sieti su vaikinu, šokančiu su moterimis ir padėjėjais, kurie raudavo dantis, tarsi tai būtų šou.
Jis įsteigė savo „neskausmingos“ praktikos franšizes, tuo pačiu metu pradėjo nuolat bylinėtis ir galiausiai neteko dantisto licencijos keliose valstijose. Kai valdžia bandė jį sustabdyti dėl klaidingos reklamos, jis tik pakeitė savo vardą į „Beskausmis“ ir toliau rovė rėkiantiems pacientams dantis.
Iki mirties jam pavyko sukaupti 28 biurus ir uždirbti 3 milijonus dolerių per metus.
