Domėjimasis intymiais dalykais Danijoje tapo toks intensyvus, kad lytinio auklėjimo vadovėliai, iki šiol laikyti labai atvirais, beviltiškai atsiliko nuo gyvenimo – juose neaprašyta nė šimtadalis to, ką vaikai mato realybėje.
Paaugliams seksas tapo ne tik įprastu dalyku, bet ir atsiskaitymo už tam tikrus daiktus, kurių patys įsigyti negali, priemone. Tėvai šiuo klausimu visiškai abejingi.
Pornofikuota šalis
Jau tapo įprasta, kad žemesniųjų klasių mokinės, kopijuodamos popmuzikos žvaigždes, stengiasi rengtis kaip suaugusios moterys. Vaikų taryba, užsiimanti vaikų teisių apsauga, kalba apie pavojų dėl „10-mečių mergaičių manieros dėvėti permatomas palaidinukes, nes ji didina seksualinių priekabiavimų tarp bendraamžių bei vaikų lytinių kontaktų skaičių“.
Vienas danų laikraštis pastebėjo, kad „mažos mergaitės gana gerai įsisąmonino: pakanka provokuojamų drabužių, truputėlio makiažo ir suaugusiųjų pasaulis joms atsivers“.
Kiekviena šiuolaikinė mergaitė ne tik Danijoje, kitose Skandinavijos bei Vakarų Europos šalyse parduotuvėse graibsto vaikiškas kelnaites ir marškinėlius su užrašais „Aš sudeginau savo liemenėlę“ ar „Išdulkink mane, aš įžymi!“ ir pan.
Vaikų sąmonė atakuojama, nepaisant jų valios. Nors suaugusiesiems skirti pornografijos žurnalai, kurie Vakarų Europos šalių kioskuose išdėlioti šalia vaikiškų komiksų, nepriskiriami vaikiškai literatūrai, pornografinė tematika įsitvirtino leidiniuose paaugliams.
„Vaikai skaito pornografinius žurnalus ir mes negalime jiems to uždrausti“, – skėsčioja rankomis pedagogai.
Danijoje pornografija laikoma ypatinga informacijos rūšimi, kurią drausti prieštarauja šalies konstitucija.
„Jaunesniems vaikams, neturintiems seksualinės patirties, įspūdžiai pažiūrėjus „juodosios“ pornografijos filmą gali labiau šokiruoti nei viešos egzekucijos stebėjimas“, – į sveiką visuomenės protą bando kreiptis Danijos vaikų seksologė Vibekė Menish.
O vietos pedagogų nuomone, daug protingiau jau nuo 6 klasės į mokyk los programą įtraukti kursą „Pornografijos tyrimas“. Danų pedagogai įsitikinę, kad jei neįmanoma apsaugoti augančios kartos nuo pornografijos, reikia bent jau paaiškinti vaikams, kad tai, ką jie pamatė, yra surežisuotos scenos, neturinčios nieko bendro su realybe, kurią jiems teks patirti.
Seksas mainais už maistą
„Mes to nelaukėme, bet tai tapo realybe“, – tokie prisipažinimai danų spaudoje šokiravo psichologus ir pedagogus: praktiškai prarasta kontrolė, kaip seksualiai vystosi jaunimas. Jo moralė, kaip teigė vienas ekspertas, vystosi „laisvo kritimo“ būdu.
Realybė tokia, kad vis daugiau danų vaikų sąvoka „seksas“ dabar reiškia ne tik gyvenimą su mylimu žmogumi, tai jiems – ir visada paklausi prekė.
Prekių mainų sistema paprasta ir apsieina be pinigų: oralinės paslaugos už pietus greitojo maisto „McDonalds“ restoranuose arba meilė ant užpakalinės automobilio sėdynės už naują mobilųjį telefoną... Įdomu, ar tokie „sandoriai“ jau vyksta sostinės ar didžiųjų Lietuvos miestų mokyklose?
Sociologas Klausas Lutrupas, atlikęs tyrimus, įsitikino, kad realybėje viskas yra gerokai rimčiau. Vaikai tokius prekių mainus laiko visiškai teisėtais, beje, tokio užsiėmimo jie visiškai nelaiko prostitucija. Kai kuriuose Danijos regionuose pastebėtas dar vienas reiškinys – jaunimo seksas vidury baltos dienos viešose vietose. Čia svarbiausia, kad visiems būtų gerai matyti.
Tėvų abejingumas
Kai psichologai ir pedagogai skundžiasi „laisvai krintančia“ jaunimo dorove, jie gudrauja. Žlunga suaugusiųjų, iš kurių jaunoji karta perima viską, moralė. Daug kas šioje problemoje įžvelgia dvigubus standartus: visuomenės požiūriu, seksas su nepilnamečiais yra amoralus, nes psichiškai traumuoja nesubrendusius vaikus, tačiau tvirkinti vaikus, sukuriant aplinką, kuri dirbtinai stimuliuoja vaikų seksualumą, leistina.
2003 m. vasarą daug triukšmo sukėlė danų pramogų parke „Baken“ pardavinėjami vaikiški ledinukai, kurių forma priminė vyrišką pasididžiavimą. Saldainiai, pavadinti „Dillermend“, buvo parduodami ganėtinai sėkmingai, kol neatkreipė danų spaudos dėmesio. Saugodama seniausio pasaulyje pramogų parko, kurį kasmet aplanko iki 3 mln. žmonių, reputaciją, parko administracija uždraudė prekiauti „pornografiniais“ saldumynais, diplomatiškai paaiškindama: „Mes nutarėme daugiau neužsakyti ir nepardavinėti ledinukų, nes jie neskanūs.“
Laikraščiai padarė savo darbą – išplatino naujieną visame pasaulyje, tačiau tėvų interneto forumuose dauguma lankytojų šaltai reagavo į naujieną: „O kas čia tokio?“ Atseit, žurnalistams reikėjo parduoti savo istoriją pelningiau – juk „pornografiniais“ saldainiais tame parke prekiaujama ne pirmus metus. Į kai kurių forumų narių pasiūlymą įsivaizduoti situaciją, kai pedofilas regi vaiką su nedviprasmiškos formos saldainiu burnoje, kiti nariai nuoširdžiai atsiliepia taip: „Argi ne mūsų tėviška pareiga mokyti vaikus, kad seksas – visiškai natūralus dalykas?“
Keistai ir dviprasmiškai skamba žodis „pornokultūra“, tačiau Danijoje jis dažnai vartojamas, norint pabrėžti seksualinį danų visuomenės laisvumą. Vis dėlto, pasak vietos psichologų, pavojus jau akivaizdus: pornokultūra iš skandinavų mentaliteto pamažu išstumia dorovingo elgesio idealą.
Pagal S. Janiano straipsnius užsienio spaudoje. Parengė V. Žuklevičius
