Neseniai apie panašius susitarimus su JAV pranešė ir šios Šiaurės Europos šalies kaimynės Švedija bei Suomija.
„Šiuo metu stipriname dvišalį bendradarbiavimą gynybos srityje ir neketiname slėpti, kad susitarimas su JAV taip pat reiškia proveržį Danijos gynybos politikoje, atsižvelgiant į tai, kad jis yra susijęs su JAV kariais ir įranga Danijos teritorijoje“, – konferencijoje sakė Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen.
Bendradarbiavimo gynybos srityje susitarimas (DCA) sudarys sąlygas JAV pajėgų buvimui ir įrangos dislokavimui „konkrečiuose Danijos kariniuose objektuose tiek trumpam, tiek ilgam laikui“, sakoma Danijos gynybos ministerijos pranešime.
Pasak ministerijos, pagal DCA JAV galės naudotis trimis Danijos karinių oro pajėgų bazėmis Karupe, Skriudstrupe ir Alborge, tačiau susitarimas neapima Danijos autonominių teritorijų – Grenlandijos ir Farerų salų.
Danijos gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas spaudos konferencijoje sakė, kad iš pradžių susitarimas galios 10 metų, o paskui bet kuri šalis galės jį atšaukti apie tai pranešusi prieš vienerius metus.
T. L. Poulsenas taip pat pabrėžė, kad Danijos politika neleisti šalyje dislokuoti branduolinių ginklų išlieka nepakitusi.
Praėjusią savaitę Suomija pranešė apie gynybos susitarimą, pagal kurį Jungtinėms Valstijoms bus suteikta galimybė naudotis 15 karinių bazių šios naujausios NATO narės teritorijoje. Pirmadienį šis susitarimas buvo pasirašytas Vašingtone.
Gruodžio pradžioje JAV pasirašė panašų paktą su Švedija, kuriuo sudarė sąlygas „JAV pajėgoms veikti Švedijoje, įskaitant teisinį JAV karinio personalo statusą, prieigą prie dislokacijos teritorijų (ir) karinės technikos dislokavimą“, sakoma Pentagono pareiškime.
Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metų vasarį kilęs nerimas paskatino Suomiją ir Švediją atsisakyti ilgamečio karinio neprisijungimo politikos ir siekti narystės NATO.
Suomija prie organizacijos prisijungė balandžio mėnesį, o Švedija vis dar laukia, kol jos paraišką ratifikuos NATO narės Vengrija ir Turkija.
