Vietos socialdemokratų vyriausybė, tradiciškai kairiųjų pažiūrų, bet perėmusi dešiniųjų antiimigracinę politiką, pasiūlė reikalauti iš migrantų, gyvenusių iš pašalpų bent trejus metus, susirasti darbą.
Jų teigimu, siūloma įdarbinimo programa yra būtina, nes daugelis atvykėlių, ypač Artimųjų Rytų, Šiaurės Afrikos, Afganistano, Pakistano ar Turkijos, moterų nedirba, rašoma „Daily mail“. „Atvykai į Daniją, turi dirbti, kad išlaikytum save ir savo šeimą“, – taip skamba naujasis Danijos valdžios lozungas.
„Jeigu kažkas negali savęs išlaikyti, tai turi prievolę dalyvauti ir prisidėti (prie bendro gerbūvio), atitinkamai darbo savaitei, kad gautų pilną pašalpą“, – rašoma pranešime.
Šalies premjerė Mette Frederiksen pareiškė, kad naujoji tvarka turėtų padėti migrantams integruotis Danijos visuomenėje, kartu skatinant juos išmokti kalbą, tačiau kai kas kritikuoja šį įstatymų projektą dėl „neteisingumo“.
Naująją integravimo programą norima pradėti nuo tų, kurie jau šiek tiek moka danų kalbos, suteikiant jiems darbui reikalingus įgūdžius.
Kritikai: tai mažins kitų darbuotojų atlyginimus, tam reikia daugiau darbo vietų
Kol kas nėra numatyta konkreti šio vyriausybės siūlymo balsavimo data. Nepaisant to, kad socdemų vyriausybė Danijoje neturi daugumos parlamente, tačiau jie gali sulaukti centro-dešinės politikų pritarimo.
Tradiciškai kairieji M. Frederikseno socialdemokratai pasirinkto labiau dešiniesiems būdingą antiimigracinę retoriką laimėję 2019-ųjų rinkimus ir šiuo metu atstovauja „nulio prieglobsčio prašymų“ politiką.
M. Frederiksenas akcentavo, kad tolimesnis migrantų priėmimas į šalį nėra galimas, kol šalis sėkmingiau neintegruos jau esančių Danijoje atvykėlių.
Kritikai, įskaitant opozicijos Raudonųjų-Žaliųjų aljanso narę Mai Villadsen, vadina tokį siūlymą „kvailu“ ir aiškina, kad tai gali padidinti spaudimą kitiems darbuotojams ir jų atlyginimams.
„Mūsų visuomenės gerovės pagrindas yra stiprios socialinės garantijos“, – savo „Twitter“ paskyroje aiškino ji.
Kopenhagoje įsikūrusios organizacijos, kuri užsiima imigrančių įdarbinimu, atstovė Mirka Mozer pareiškė, kad valdžios planai yra „nepakankamai ambicingi“.
„Mes turime daug moterų, kurios nori dirbti, įskaitant ir savaitinius 37 valandų darbus, tačiau tam reikia daugiau 37 valandų darbų“, – pažymėjo ji.
Pasak organizacijos atstovės, 2018-aisiais jos Migrančių moterų centre buvo įregistruota beveik 13 tūkst. žmonių iš 57 šalių. M. Mozer teigimu, dešimtys su jais bendradarbiaujančių bendrovių siūlo šioms moterims darbus, tačiau dauguma jų tesiekia 4-10 valandų per savaitę.
Aktyvistės teigimu, tai kelia nerimą, nes neaišku, kaip bus galima užtikrinti 37 valandų per savaitę darbo gavimą šalyje.
Imigrantai ir jų palikuonys sudaro 14,1 proc. iš beveik 6 mln. Danijos gyventojų. Daugiausiai jų yra atvykę iš Turkijos, Sirijos ir Irako.
