Šis viršūnių susitikimas pradeda beveik dvi savaites vyksiančias derybas, per kurias bus siekiama išspręsti jau du dešimtmečius besitęsiančius nesutarimus ir pasirašyti sutartį, kuri apribotų klimato pokyčius skatinančių atmosferos taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis.
Derybininkai pažadėjo parengti ambicingą sutartį, pagerbdami per lapkričio 13 dieną įvykusias Paryžiaus atakas žuvusius 130 žmonių.
Tuojau po to, kai atskrido į Paryžių, JAV prezidentas Barackas Obama kartu su Prancūzijos vadovu Francois Hollande'u padėjo gėlių prie koncertų rūmų „Bataclan“, kur įvyko didžiausias kraujo praliejimas.
Mokslininkai perspėja, jog tuo atveju, jeigu nebus skubiai imtasi veiksmų, žmonijai greitai susidurs su stiprėjančiais katastrofiniais klimato reiškiniais, tokiais kaip konfliktus kurstančios sausros arba kylantis vandenynų lygis, galintis nušluoti ištisas valstybes, esančias žemose salose.
„Turim nuspręsti, kaip gyvensime kartu šioje planetoje“, – Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas, pirmininkaujantis Jungtinių Tautų palaikomoms deryboms, sakė sekmadienį, ragindamas derybininkus siekti kompromiso.
Apie 150 pasaulio lyderių susirinks Paryžiuje pirmadienį, pirmąją derybų dieną, priėmę šio renginio šeimininkės Prancūzijos kvietimą. Šis viršūnių susitikimas turėtų suteikti labai reikalingą politinį postūmį įtemptose derybose.
Tarsis dėl tolimesnių tikslų
Į Prancūzijos sostinę turėtų atvykti arti pusantro šimto valstybių ir vyriausybių vadovų, tarp jų – ir Lietuvos vadovė D. Grybauskaitė. Konferencija numatyta iki gruodžio 10 dienos.
Derybose bus tariamasi dėl įsipareigojimų po 2020 metų, siekiant, kad iki amžiaus pabaigos vidutinė temperatūra nepakiltų daugiau kaip dviem laipsniais.
„Ankstesni Kioto susitarime numatyti įsipareigojimai baigsis 2020 metais, todėl pasaulio valstybės turi sutarti dėl tolesnių tikslų“, - teigiama prezidentės spaudos tarnybos pranešime.
Pasak prezidentės, nors Lietuva kol kas tiesiogiai jaučia tik simbolinį klimato kaitos poveikį, jis verčia gyventojus migruoti, palikti savo namus visame pasaulyje.
„Yra labai rimta problema, kai badas, sausros, įvairūs kiti agresyvūs gamtos reiškiniai, iššaukti klimato kaitos, verčia žmones judėti. Ir mes matome tą didžiulį judėjimą, kuris tiesiogiai veikia Europą. Tai - ne vien karai, tai taip pat ir klimato kaita, badas, sausros lemia didžiulius šių žmonių judėjimus, bangas“, - pirmadienį paskelbtame interviu LRT televizijai sakė prezidentė.
Diplomatų teigimu, Paryžiuje bus tariamasi dėl įsipareigojimų masto ir jų teisinės formos, priemonių finansavimo.
Pasak Lietuvos pareigūnų, Lietuva 2014-2020 metais klimato kaitos priemonėms, tokioms kaip atsinaujinančių išteklių plėtra ir energijos taupymas, numato skirti 4,6 mlrd. eurų. Daugiausia šios sumos sudarys lėšos iš ES biudžeto.
