Tyrimui vadovavęs Lee Goldmanas leidiniui pasakojo: „Nors daugelyje šalies dalių, ypač didmiesčiuose, prognozuojama gyvenimo trukmė auga, mes tokio augimo ir iš toli nematome kaimo vietovėse ar „vidurinėje“ Amerikoje. Mes negalime neįvertinti kai kurių šalies regionų atsilikimo sveikatos srityje. Ir tai nėra keista, kad nelygybė sveikatos klausimu koreliuoja su veiksmais rinkimuose“.
L. Goldmanas ir jo kolegos sulygino balsavimo dinamiką 2008 ir 2016 metais su mirtingumo rodikliais, panaudojus 3112 balsavimo apylinkių duomenis. Paaiškėjo, kad balsavusiųjų už D. Trumpą apylinkėse vidutiniškai 15 proc. buvo didesnis mirtingumas. „Padidėjęs mirtingumas, siejamas su alkoholiu, narkotikais ir savižudybėmis, taip pat augo 2,5 karto ten, kur balsuota daugiau už respublikonų kandidatą“, – aiškinama straipsnyje.
Anot L. Goldmano, vieno iš Kolumbijos universiteto mokslininkų, prastesnės perspektyvos dėl sveikatos ateityje – svarbus nepasitenkinimo, beviltiškumo jausmo ir baimės rodiklis. Tos nuotaikos galėjo būti artimos rinkėjams, kurie pasirinko „kitokį“ D. Trumpą.
