Rinkimai Rusijoje nepasižymi novatoriškomis vizijomis, galinčiomis palenkti elektoratą, nes svarbiausia čia parodyti, kas yra bosas. Šiame kontekste dabar vykstanti rinkimų kampanija yra paini.
Ir ne todėl, kad vis dar neaišku, ar prezidentas Dmitrijus Medvedevas pasinaudos savo nedidele proga būti išrinktas antrą kadenciją. Daug kas priklauso nuo premjero Vladimiro Putino, kurį žmonės laiko tikruoju šalies vadovu, nors jam nepavyksta išspręsti biurokratijos problemos.
Ko gero, didžiausias skandalas supurtė Gynybos ministeriją, garsiai kaltinamą lobistų sabotažu, ypač turint galvoje ginkluotės supirkimo programą, pirmiausia strateginių raketų. Tačiau pagrindinė sunkiai išsprendžiama problema yra ta, kad išplėstas valstybės biudžetas lėtai augant ekonomikai negali užtikrinti labai ambicingos persiginklavimo programos.
Keli įdomūs skandalai krečia Vidaus reikalų ministeriją dėl nelegalių kazino Maskvos regione. D. Medvedevas pradėjo kampaniją, kuri turėtų užtikrinti įstatymų įgyvendinimą, tačiau tai pavirto tarsi žingsniu atgal, nes įvairios agentūros ir institucijos dėjo visas pastangas, kad visuomenei atskleistų minėtą nesantaiką. Vis dėlto ginčai tapo dar triukšmingesni. Valstybės viduje policijos ir organizuoto nusikalstamumo susijungimas daug miestų paliko be apsaugos ir tik retais atvejais, pvz., Sagros gyvenvietėje netoli Jekaterinburgo, drąsūs gyventojai stoja prieš žiaurias gaujas visai kaip senuose Vakarų vesternuose.
D. Medvedevas nenori pripažinti, kad prarado kontrolę plėšikaujantiems „silovikams“, ir stengiasi tai kompensuoti žengdamas nedidelius žingsnius, kurie turėtų įrodyti jo įsipareigojimus siekti teisės viršenybės. Rusijos aukščiausiasis teismas nusprendė peržiūrėti A. Kozlovo, verslininko, patekusio už grotų prieš trejus metus, bylą. Jo tinklaraščiai atiteko žmonai, žurnalistei, kuri viena drąsiai kovojo prieš korumpuotus teismus. Demokratinės opozicijos lyderiai Borisas Nemtsovas ir Vladimiras Milovas buvo nustebinti draudimu išvykti iš šalies. Dar labiau jie nustebo, kai šis draudimas buvo atšauktas vos po vienos dienos. D. Medvedevas kantriai klausėsi žmogaus teisių aktyvistų, pristačiusių detalią ataskaitą apie teisės normų pažeidimus teisininko Sergejaus Magnitskio byloje. Jis mirė kalėjime 2009 m. lapkritį.
V. Putinas nedaug tesirūpina liberalizacija, bet skiria daug dėmesio tam, kas bando susilpninti jo rankose sutelktos kontrolės efektyvumą. O šis silpnėja kaskart, kai D. Medvedevas sumenkina jo darbą. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, išreikšdamas susirūpinimą dėl apribotos politinės konkurencijos, o Rusijos užsienio reikalų ministerija su tipišku sovietiniu pasipiktinimu pasmerkė tai kaip kišimąsi į vidaus reikalus.
V. Putino žingsniai atspindi jo galios sistemos logiką, kuri reikalauja sutelkti griežtą kontrolę savo rankose. Kai kurie Rusijos žmonės net nėra girdėję apie opoziciją. Tačiau V. Putino populiarumas svyruoja ir tai jam yra rimta problema. Tik 27 proc. potencialių rinkėjų balsuotų už jį. D. Medvedevas galėtų tikėtis tik 15 proc., 19 proc. norėtų rinktis iš jų dviejų, o net 23 proc. išreiškė gana maištingą norą, kad nė vienas iš jų nekandidatuotų. Baltarusijoje Aleksandras Lukašenka turi gerokai didesnę paramą, bet jis vykdo represijas prieš nepatenkintuosius, o tai nušviečia ir Rusijos žiniasklaida.
Prieštaringos V. Putino pastangos sustiprinti kontrolę iš esmės yra bejėgės kaip ir D. Medvedevo bandymai patvirtinti savo valdžią ir galią.
Parengta pagal „Eurasia Daily Monitor“ informaciją
