Tai ne pirmas tyrimas, kuriame COVID-19 siejamas su šiomis konkrečiomis imuninėmis ląstelėmis – tik praėjusį mėnesį Londono imperatoriškojo koledžo atliktame tyrime buvo užsiminta apie galimybę kovoti su šia liga taikant tikslinę T ląstelių terapiją. Tačiau šis tyrimas yra vienas iš ilgiausiai vykdomų: jis buvo pradėtas 2020 m., gerokai anksčiau, nei buvo plačiai pripažinta idėja, kad COVID-19 gali ilgą laiką būti organizme, skelbia portalas „IFL Science“.
Sudarė aktyvių T ląstelių žemėlapį
Tyrimą atlikusią komandą įkvėpė jų patirtis tiriant ŽIV – ligą, kurią praktiškai apibūdina jos gebėjimas naikinti T ląsteles. Negalėdami stebėti antikūnų taip anksti prasidėjus pandemijai, jie vietoj to naudojo PET skenavimą, kad ištirtų T ląstelių elgesį organizme po užsikrėtimo.
„[Tai] yra naujas metodas [...], leidžiantis sudaryti organizmo aktyvuotų T ląstelių žemėlapį“, – aiškino Londono imperatoriškojo koledžo imunologijos profesorius Danny‘is Altmannas, „Penguin Handbook of Long Covid“ bendraautorius ir „NIHR WILCO LONG COVID“ tyrimo pagrindinis tyrėjas, kuris tyrime nedalyvavo.
„Jie nustato ilgalaikio T ląstelių aktyvavimo modelius, kurie gali padėti paaiškinti ilgojo COVID-19 simptomų dėsningumus, – sakė jis. – Pavyzdžiui, žmonėms, kuriems pasireiškė kvėpavimo takų simptomai, buvo nustatytas ilgalaikis suaktyvintų T ląstelių grįžimas į plaučius“.
Kitos skenavimo operacijos parodė, kad aktyvuotos T ląstelės būriuojasi prie žarnyno sienelių, todėl komanda ėmėsi analizuoti žarnyno biopsijas. Ir vėl buvo rasta COVID-19 RNR – „ilgalaikis viruso rezervuaras“, paaiškino D. Altmannas.
Ši išvada dar labiau išryškėjo lyginant su šešiais kontroliniais mėginiais – skenuotais dar prieš pandemiją, „prieš tai, kai kas nors planetoje galėjo užsikrėsti šiuo virusu“, – „Stat“ sakė Kalifornijos universiteto San Franciske (JAV) medicinos docentas ir pagrindinis straipsnio autorius Michaelas Peluso.
Viruso dalelės buvo rastos daugelyje organų
Nors šiose skenogramose T ląstelės buvo suaktyvintos, jos buvo sukoncentruotos ten, kur galima tikėtis – kepenyse, inkstuose ir kitose vietose, kurios, kaip žinoma, padeda šalinti uždegimą. Ilguoju COVID-19 sergančių pacientų atveju jų buvo visur.
„Tai išties stulbinama, – sakė M. Peluso. – Dieve mano, tai vyksta kažkieno nugaros smegenyse, virškinimo trakte, širdies sienelėje ar plaučiuose“.
Nors tyrimas nėra vienareikšmis – iš tikrųjų nėra aišku, į ką reaguoja T ląstelės, ir tyrėjai nėra tikri, ar skenavimas rodo senų infekcijų liekanas, ar aktyvias viruso daleles – vis dėlto jis vilioja.
„Buvo gauta nemažai duomenų, patvirtinančių nuomonę, kad pagrindinis veiksnys, lemiantis ilgąjį COVID-19, gali būti tai, kad kai kurie žmonės tinkamai neišsivalo viruso ir savo audiniuose turi SARS-CoV-2 rezervuarų, – pažymėjo D. Altmanas. – Tačiau, tai sunku įrodyti“.
Šiuo požiūriu šis tyrimas „turėtų būti vertinamas kaip svarbus žingsnis siekiant geriau suprasti šį ligos procesą, ir taip priartėti prie gydymo būdų, kurie galėtų suteikti vilties dešimtims milijonų pacientų, – sakė jis. – Tuo metu, kai beviltiškai reikia naujų klinikinių tyrimų, tokie tyrimai kaip šis padeda parodyti kelią“.
