Naujoji „Copernicus Climate Change Service“ patvirtinta riba vainikuoja metus, kai turtingas ir skurdžias šalis persekiojo nelaimės, kurias mokslininkai sieja su žmonijos vaidmeniu spartaus Žemės atšilimo procese.
Pasak „Copernicus“, dėl precedento neturinčių karščių sausio-lapkričio mėnesiais vidutinė temperatūra pasaulyje buvo tokia aukšta, jog šie metai neabejotinai pralenks 2023-uosius kaip karščiausi.
„Šiuo metu iš esmės neabejotina, kad 2024 m. bus karščiausi metai per visą istoriją“, – teigiama ES agentūros mėnesiniame biuletenyje.
„Copernicus“ mokslininkas Julienas Nicolas agentūrai AFP sakė, kad 2025 m. prasidės „kone rekordine“ pasauline temperatūra, kuri gali išsilaikyti kelis ateinančius mėnesius.
Ir dar vienas niūrus pasiekimas: 2024 m. – pirmieji kalendoriniai metai, kurie bus 1,5 laipsnio Celsijaus karštesni nei laikotarpis iki pramonės revoliucijos, kai žmonija pradėjo deginti didelius kiekius iškastinio kuro.
Remdamasis negalutiniais duomenimis, „Copernicus“ paskelbė, šie metai buvo beveik 1,6 C šiltesni už priešindustrinę erą, t.y. 1850–1900 metus.
Mokslininkai teigia, kad klimato kaitos pavojus didėja su kiekviena laipsnio dalimi, o 1,5 C perkaitimas per ateinančius dešimtmečius smarkiai pakenktų ekosistemoms ir žmonių visuomenėms.
Pasirašydamas Paryžiaus klimato kaitos susitarimą pasaulis sutarė pasistengti, kad atšilimas neviršytų 1,5 C ribos.
„Copernicus“ direktoriaus pavaduotoja Samantha Burgess teigė, kad vieneri metai, kai temperatūra viršija 1,5 C, „dar nereiškia, jog Paryžiaus susitarimas buvo pažeistas, tačiau reiškia, jog ambicingi klimato veiksmai yra kaip niekada skubūs“.
Katastrofiškas atšilimas
Pasaulis tam nė iš tolo nepasiruošęs. Spalio mėnesį JT pranešė, kad dabartinė klimato veiksmų kryptis galiausiai lems katastrofišką 3,1 C atšilimą.
Iškastinio kuro emisijų kiekis vis didėja, nepaisant visuotinio įsipareigojimo atsisakyti anglies, naftos ir dujų.
Deginant iškastinį kurą išsiskiria šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurios didina planetos temperatūrą, o papildoma šiluma sulaikoma vandenynuose ir atmosferoje.
Mokslininkai teigia, kad dėl to sutrinka klimato dėsningumai ir vandens ciklas, o ekstremalūs orai tampa vis dažnesni ir nuožmesni.
2024 m. Ispanijoje ir Kenijoje kilo žmonių gyvybes pasiglemžę potvyniai, Jungtinėse Valstijose ir Filipinuose siautėjo smarkios audros, o Pietų Ameriką kamavo sausros ir miškų gaisrai.
Ciuriche įsikūrusi draudimo milžinė „Swiss Re“ šį mėnesį pranešė, kad 2024 m. gamtos nelaimės iš viso atnešė 310 mlrd. dolerių ekonominių nuostolių.
Besivystančios šalys yra ypač pažeidžiamos: iki 2035 m. joms reikės 1,3 trln. dolerių per metus išorinės pagalbos, kad galėtų pereiti prie žaliosios energijos ir įveikti klimato kaitos padarinius.
Lapkričio mėnesį vykusiose JT klimato derybose didieji teršėjai, kuriems tenka didžiausia atsakomybė už pasaulinį atšilimą, įsipareigojo iki 2035 m. kasmet skirti bent 300 mlrd. dolerių klimato problemoms spręsti. Deja, ši suma laikoma apgailėtinai menka.
„Išskirtinis“
„Copernicus“ klimato skaičiavimams atlikti naudoja milijardus rodiklių, gaunamų iš palydovų, laivų, lėktuvų ir meteorologinių stočių.
Jo įrašai siekia 1940 m., tačiau kiti klimato duomenų šaltiniai – pvz., ledo šerdys, medžių žiedai ir koralų skeletai – leidžia mokslininkams savo išvadas išplėsti, naudojant žymiai senesnius duomenis.
Jie teigia, kad nūdienos laikotarpis yra šilčiausias Žemėje per pastaruosius 125 tūkst. metų.
Net ir pagal šiuos standartus nuo 2023 m. vidurio stebimas išskirtinis karštis paskatino mokslines diskusijas.
2024 m. prasidėjo per patį „El Nino“ – gamtos reiškinio, dėl kurio kyla planetos temperatūra – piką.
Visgi mokslininkai svarsto, kad „El Nino“, pasibaigęs maždaug metų viduryje, negalėtų pats vienas paaiškinti rekordinio karščio atmosferoje ir jūrose.
J. Nicolas teigė, kad „El Nino“ pabaiga netapo „akivaizdžiu“ pasaulio temperatūros „stabdžiu“, ir vis dar neaišku, ar po jo seks priešingas, vėsinantis reiškinys „La Nina“.
JT ekspertų patariamosios institucijos klimato klausimais IPCC mokslininkas Robertas Vautardas AFP sakė, kad temperatūra pradeda kristi, tačiau „labai lėtai, ir dar reikės išanalizuoti to priežastis“.
Praėjusią savaitę žurnale „Science“ paskelbtame tyrime teigiama, kad dėl žemai kybančių debesų trūkumo mažiau šilumos išspinduliuojama atgal į kosmosą.
Gegužę pasirodžiusiame atskirame straipsnyje buvo nagrinėjama galimybė, kad dėl švariau deginamo laivybos kuro į debesis patenka mažiau veidrodinių dalelių, todėl mažėja atspindėjimo geba.
J. Nicolas sakė, kad pastarojo meto karštis buvo „akivaizdžiai išskirtinis“, tačiau neviršijo tiksliausių turimų klimato prognozių dėl pasaulinio atšilimo viršutinės ribos.
„Kai turėsime daugiau duomenų, tikiuosi, galėsime suprasti, kas gi nutiko“, – sakė jis AFP.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
