Apie tai rašo leidinys CNN.
Per visą savo kampaniją išrinktasis respublikonų prezidentas ir jo bendražygis J. D. Vance'as išreiškė rimtų abejonių dėl tolesnio JAV įsipareigojimo Kyjivui, karui užsitęsus daugiau nei dvejus su puse metų po Rusijos pajėgų įsiveržimo. Be to, D. Trumpas yra išsakęs komentarų, kurie leidžia manyti, kad JAV gali spausti Ukrainą dėl paliaubų su Rusija.
Neramu dėl Ukrainos
D. Trumpo pergalė pasiekta nesaugiu Kyjivo konflikto momentu. Rusija nuolat žengia į priekį rytiniame Donbaso regione, kurį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siekia visiškai užgrobti.
Ukrainos vyriausiasis kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis šeštadienį sakė, kad padėtis fronto linijoje „išlieka sudėtinga“ ir kad tam tikroms sritims „reikia nuolat atnaujinti Ukrainos dalinių išteklius“.
Tuo tarpu Rusija, kaip suprantama, stiprina savo galią su Šiaurės Korėjos pajėgomis. Net 10 tūkst. Šiaurės Korėjos karių yra Rusijos Kursko regione ir artimiausiomis dienomis turėtų stoti į kovą su Ukraina, perspėjo JAV pareigūnai.
Valdant J. Bideno administracijai, JAV suteikė Ukrainai dešimtis milijardų dolerių pagalbos tiek ginkluotės, tiek finansų forma. Administracija planuoja ir toliau suteikti kuo didesnę paramą Kyjivui prieš D. Trumpui perimant šalies vairą.
Aštrūs Trumpo ir Zelenskio santykiai
D. Trumpas ne kartą gyrė V. Putiną – ir ne kartą kritikavo Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, su kuriuo turi sudėtingą praeitį.
V. Zelenskis trečiadienį pasveikino D. Trumpą ir sakė, kad vertina jo įsipareigojimą siekti „taikos per jėgą“.
„Nekantriai laukiame stiprių Jungtinių Amerikos Valstijų eros, kuriai ryžtingai vadovaus prezidentas Trumpas. Tikimės, kad Jungtinėse Valstijose ir toliau bus teikiama tvirta dvišalė parama Ukrainai“, – socialiniame tinkle paskelbtame įraše rašė V. Zelenskis.
„Esame suinteresuoti plėtoti abipusiai naudingą politinį ir ekonominį bendradarbiavimą, kuris bus naudingas abiem mūsų tautoms", – pridūrė jis.
D. Trumpas ne kartą tvirtino, kad Ukrainos ir Rusijos karas nebūtų prasidėjęs, jei jis būtų buvęs prezidentu. Liepą jis sakė, kad konfliktą gali išspręsti per vieną dieną.
Per rugsėjį vykusius prezidentinius debatus prieš viceprezidentę Kamalą Harris, D. Trumpas atsisakė pasakyti, kad yra pasiryžęs padėti Ukrainai nugalėti Rusiją. Vėliau tą mėnesį jis užsiminė, kad Ukraina turėjo „šiek tiek pasiduoti“ Maskvai, kampanijos renginyje sakydamas, kad „bet koks susitarimas, net ir blogiausias, būtų buvęs geresnis už tai, ką turime dabar“.
Praėjus vos kelioms dienoms po šių komentarų, kai D. Trumpas Niujorke susitiko su V. Zelenskiu, jis pabrėžė, kad sieks gero susitarimo „abiem pusėms“.
„Mes [su Zelenskiu] palaikome labai gerus santykius, ir aš taip pat turiu labai gerus santykius, kaip žinote, su prezidentu Putinu. Ir manau, kad jei laimėsiu, tai išspręsime labai greitai“, – sakė D. Trumpas.
„Manau, kad dar gerokai prieš man perimant postą, galime sukurti kažką, kas būtų naudinga abiem pusėms. Atėjo laikas“, – pridūrė jis.
Zelenskio žvilgsnis
V. Zelenskis parengė „Pergalės planą“ ir sakė, kad Ukraina neprieštarauja deryboms, tačiau jos turi būti iš „jėgos pozicijos“. Spalio pabaigoje vykusioje spaudos konferencijoje Ukrainos prezidentas sakė, kad „Trumpas daug kalba, bet negirdėjau, kad jis sakytų, jog sumažins paramą Ukrainai“.
Zelenskis trečiadienį sakė, kad rugsėjo mėn. susitikime jis ir Trumpas „išsamiai aptarė Ukrainos ir JAV strateginę partnerystę, Pergalės planą ir būdus, kaip padaryti galą Rusijos agresijai prieš Ukrainą“.
Vis dėlto interviu Pietų Korėjos žiniasklaidai V. Zelenskis pripažino, kad „kitas JAV prezidentas gali sustiprinti arba susilpninti paramą Ukrainai“.
„Jei ta parama susilpnės, Rusija užgrobs daugiau teritorijos, tai neleis mums laimėti šio karo. Tokia yra realybė. Mūsų pozicija yra ne apie teritorinius kompromisus, o apie galimų diplomatinių kelių, kurie priklauso nuo to, ar JAV laikysis savo įsipareigojimų, nagrinėjimą. Nuoširdus Jungtinių Valstijų noras greitai užbaigti šį karą yra labai svarbus“, – sakė jis.
Prieš rinkimus JAV ir jų sąjungininkės ieškojo būdų, kaip tos paramos svarbą „įrodyti D. Trumpui“. Anksčiau šiais metais NATO paskelbė, kad įsteigs misiją, kuri koordinuos karinės įrangos tiekimą ir mokymus Ukrainai – šioms pastangoms daugiausia vadovavo JAV. Kadenciją baigiančio J. Bideno administracija Ukrainai pasiūlė 20 milijardų dolerių iš Didžiojo septyneto (G7) 50 milijardų dolerių paskolų paketo, kuris taip pat finansuojamas iš įšaldyto Rusijos turto.
1. Negrįžtamai prarastos teritorijos
2. Netoli milijono žuvusių ir daugiau nei pusę emigravusių
3. Klesti korupcija, ginklų prekyba ir organų donorystė
4. Trūksta karių, esami gaudomi jėga
5. Prezidentas ir rada jau pasibaigusio galiojimo
6. Šalis paskendusi ir toliau skęsta kredituose, jų jau neatiduoti
7. Sugriauta pagrindinė infrastruktūra
8. Paralyžiuota ekonomika
9. Trečdalis ukrų žemių jau priklauso vakarų korporacijoms
10. Ir tą supranta vis daugiau ukrainiečių, kas lemia visišką jų demotyvaciją ir besitęsiantį bėgimą iš šalies
Rems ar nerems nėra jokio skirtumo, Ukraina per daug jau nudrožta, kad mojuojant ja kaip vėzdu būtų įmanoma bent kažką stipriau padaryti rusams. O štai pabaltijis ir Lenkija, čia jau galėtų būti nauja skūra...
