Čilės prezidentė Michelle Bachelet (Mišel Bašelet) ketvirtadienį pateikė retą viešą komentarą apie tai, kaip valdant buvusiam kariniam režimui ji buvo sulaikyta ir kankinama, ir sakė, kad „branda“ padėjo jai susitaikyti su praeitimi.
Jauną M.Bachelet 1975 metais areštavo velionio diktatoriaus Augusto Pinocheto (Augusto Pinočeto) politinė policija. Prezidentė anuomet buvo laikoma liūdnai pagarsėjusiame tardymo ir kankinimų centre „Villa Grimaldi“ sostinėje Santjage ir šią patirtį ji aptarė interviu televizijos „Chilevision“ laidai.
„Daugiausia buvau kankinama psichologiškai, (buvo) kažkiek mušimo, bet jie „nekepino“ manęs“, – sakė ji, pavartodama politinių kalinių terminą, kuriuo vadino kankinimą, kai sulaikytieji būdavo pririšami prie metalinių lovos spyruoklių ir kankinami elektros šoku.
„Man pasisekė palyginti su tokia daugybe kitų. Daugelis jų mirė“, – sakė prezidentė.
Diktatūros metais toje viloje buvo laikomi tūkstančiai žmonių, kurių 236 mirė per egzekucijas arba dingo.
63 metų M.Bachelet 2006-2010 metais buvo pirmoji Čilės prezidentė moteris, o šių metų kovą grįžo naujai kadencijai.
Jos tėvas Alberto (Albertas) buvo armijos generolas, kuris nepritarė A.Pinocheto 1973 metais įvykdytam socialistų prezidento Salvadoro Allende (Salvadoro Aljendės) nuvertimui.
Vėliau po perversmo jis buvo areštuotas ir 1974 metais mirė kalėjime nuo kankinimų, kuriuos vykdė jo buvę pavaldiniai.
1975-aisiais režimas areštavo M.Bachelet ir jos motiną Angelą Jerią (Anchelą Cheriją).
M.Bachelet, kuri tuo metu buvo slapta socialistų aktyvistė, po kelių savaičių buvo paleista ir išvyko į užsienį.
„Iš pradžių labai pykau, jutau begalinį skausmą, – ketvirtadienį sakė M.Bachelet. – Tuo metu nebūčiau galėjusi įsivaizduoti ... dialogo su žmonėmis, su kuriais vėliau pradėjau dialogą“.
Ji taip pat papasakojo apie savo tuometinį partnerį, socialistų lyderį Jaime Lopezą Arellano (Chaimę Lopesą Areljaną), kuris diktatūros metais (1973-1990) dingo.
„Labai norėčiau žinoti, kas iš tikrųjų jam nutiko: ar jis dingo, ar jis mirė, ar jis yra kažkur kitur“, – sakė ji.
Prezidentė kalbėjo ir apie gandus, kad J.Lopezas Arellano kankinamas išdavė kitų aktyvistų vardus, galbūt – norėdamas ją apsaugoti.
„Kai kurie žmonės sako, kad jis išdavė kai kuriuos vardus, nes jie jam pasakė, kad jei jis to nepadarys, jie nužudys mane ir mano motiną išeivijoje, – sakė ji. – Man tai buvo labai sunku, nes turėjau stiprų pareigos jausmą, nes buvau jauna. Kai esi jaunas, viskas turbūt labiau atrodo kaip juoda ir balta. Jaučiausi taip, tarsi pati asmeniškai išdaviau reikalą“.
„Šiandien į tai žiūriu su daug didesne branda“, – pridūrė ji.
A.Pinocheto valdymo metais žuvo ar dingo daugiau kaip 3 tūkst. žmonių, o 38 tūkst. patyrė kankinimus.
