Dujotiekį Baltijos dugnu tiesiančio koncerno „Nord Stream“ atstovai teigia, kad Baltijos šalių ir Lenkijos būgštavimai dėl ekologijos slepia politines priežastis. Šių šalių nerimą žadama išsklaidyti vėliausiai iki rudens. O Rusijos mokslininkai jau dabar tvirtina, kad Baltijoje palaidoti cheminiai ginklai jokio pavojaus nebekelia.
Ekologinės Baltijos dugnu konsorciumo „Nord Stream“ tiesiamo dujotiekio problemos buvo aptartos Lenkijos Senato surengtoje konferencijoje.
Rusijos mokslininkus konferencijoje atstovavęs šios šalies Mokslų akademijos P. Širšovo okeanologijos instituto Atlanto skyriaus direktorius Vadimas Paka pareiškė, kad pastaraisiais metais instituto vykdomi Baltijos dugno tyrimai paneigia paplitusią nuomonę, jog dujotiekio statyba sujudins cheminių ginklų kapinynus ir „pablogins ekologinę situaciją“ Baltijoje.
„Tyrimų rezultatai rodo, kad tų nuodingųjų medžiagų, kurios gerai tirpsta vandenyje ir gali sukelti toksinį poveikį, jau nebėra. Yra kelios substancijos, kurios gali labai ilgai išlikti jūros vandenyje, tačiau jos palaidotos klampiame dumble, yra giliai po dugno paviršiumi, ir net jei būtų iškeltos į paviršių kasant tranšėjas dujotiekio vamzdžiams, po kurio laiko vėl nusėstų į dugną, ir nieko katastrofiško neatsitiktų“, - tvirtino jis Lenkijoje vykusioje konferencijoje. Apie tai pranešė Kaliningrado valstybinė radijo ir televizijos transliavimo kompanija.
Mokslininkai žada sudaryti išsamią visų galimų Baltijos dugnu tiesiamo dujotiekio rizikų prognozę per pusantrų metų. V. Paka pabrėžė, kad būtent tokie ekonominiai projektai suteikia galimybę atlikti ekologinius jūros tyrimus.
Tuo tarpu Rusijos ir Vokietijos konsorciumo „Nord Stream“ atstovai atmeta dujotiekio statybos priešininkų kaltinimus dėl nepakankamų statybos ekologinių ekspertizių. Jų teigimu už tokių pretenzijų slypi politinės priežastys, pranešė radijo stotis „Deutsche Welle“ .
Vakar „Nord Stream“ atstovas spaudai Jensas Mülleris interviu radijo stočiai sakė, kad projekto poveikis aplinkai vertinamas sutinkamai ir su tarptautinės teisės normomis, ir su nacionaliniais tų šalių, kurių teritorinius vandenis ar išskirtines ekonomines zonas kirs Šiaurės Europos dujotiekis, įstatymais.
„Deutsche Welle“ pranešė, kad pirmasis tarptautinių konsultacijų dėl Baltijos dujotiekio statybos etapas jau pasibaigė, ir projekto vykdytojai nagrinėja iš Baltijos regiono šalių atitinkamų priežiūros institucijų ir visuomeninių stebėtojų gautas pastabas ir komentarus. Surengtos konsultacijos esą visiškai atitiko Europos jūrų uostų organizacijos konvencijos reikalavimus.
Pasak Müllerio, “nėra jokios būtinybės atlikti papildomą ekspertizę, be to, nėra ir tokio reikalavimo”.
„Nord Stream“ atstovai tvirtina, kad numatomas dujotiekio tiesimo maršrutas nekirs cheminių ginklų kapinynų Baltijos dugne, todėl problemas, kurias savo prentenzijose kelia Lenkija ir Baltijos šalys, konsorciumo vadovai laiko „šiek tiek išpūstomis“, pranešė „Deutsche Welle“. J. Mülleris priminė, kad Europos Sąjunga Baltijos dujotiekį įtraukė į prioritetinį energetinių sistemų apjungimo planą, todėl “ypatingai svarbu” nesužlugdyti jo eksloatavimo pradžios terminų.
„Nord Stream“ tikisi, kad jokie ginčai nesutrukdys pradėti naudoti Šiaurės Europos dujotiekį 2010 metais, kaip ir numatyta projekte.
Pasak „Deutsche Welle“, konsorciumo vadovybė mano, kad „paskutinės abejonės“ dėl šio projekto tikslingumo bus išsklaidytos vėliausiai šį rudenį, kai bus pateiktas galutinis ekologinės ekspertizės projektas, kuriame bus atsakyta į visus ginčytinus klausimus.
