Čekų tarnyba jau seniai atkreipė dėmesį į rusų aktyvų dalyvavimą, kuris išlieka gana pastebimas net ir praėjus ketvirčiui amžiaus po to, kai 10,6 mln. gyventojų turinti šalis pasitraukė iš Maskvos orbitos ir pasirinko narystę NATO bei Europos Sąjungoje. Savo kasmetinėje ataskaitoje BIS nurodė, kad Rusija veržiasi paveikti čekų žiniasklaidą politiniais klausimais: Kremliaus veiklos Ukrainos ir Sirijos konfliktų pateikimą.
Kuriama speciali infrastruktūra
Anot BIS, Rusijos agentai stengiasi kurstyti socialinę ir politinę įtaką šalyje palaikydami populistines ir ekstremistines vietos grupuotes. „Šiems tikslams sukurta infrastruktūra neišnyks pasibaigus dviem konfliktams,“ – pažymi BIS dokumento autoriai, turėdami omenyje situaciją Ukrainoje ir Sirijoje.
„Ji (infrastruktūra) gali būti panaudota destabilizavimui arba čekų visuomenės arba politinės padėties destabilizacijai bet kuriuo metu, jeigu Rusijai užsimanytų taip padaryti,“ – teigiama ataskaitoje.
Taip pat pažymima, kad prorusiški lobistai Čekijoje daro įtaką šalies santykių su Rusija formavimui, tuo metu kai prezidentas Milošas Zemanas atvirai reiškia savo prorusiškas pažiūras. Jis pasisakė prieš ES sankcijas Rusijai ir buvo vieninteliu Vakarų lyderiu, apsilankiusiu Maskvoje 2015-ųjų gegužės 9-osios renginiuose, tuo metu kai kiti atsisakė vykti į Rusiją.
Ataskaitoje taip pat pažymima, kad Rusijos žvalgybos agentai siekė susilpninti čekų žiniasklaidą infiltruodami propagandą ir dezinformaciją. Taktikos esmę sudarė tiesos ir objektyvumo reliavytizacija (turimas omenyje „tiesa nėra vienareikšmiška“ principas) – įtvirtinama nuomonė, kad „teisių nėra“, o visos ginčo pusės klysta, teigiama ataskaitoje.
Ambasadoje knibžda agentai
BIS pateikė išvadą, kad „didžiulis kiekis“ Rusijos žvalgybos karininkų dirbo prisidengdami diplomatinėmis misijomis Prahoje. Šio šalies ambasada ir šiai dienai yra didžiausia užsienio šalių delegacija: ten dirba apie 140 žmonių – dvigubai daugiau, negu JAV atstovybėje.
Oficialioji Maskva šios ataskaitos „Reuters“ nekomentavo. Informacinė agentūra primena, kad nerimas dėl Rusijos įtakos šalims, išsidėsčiusioms per visą rytinę Europos Sąjungos sieną – ypač Baltijos šalyse – auga krizės Ukrainoje akivaizdoje, ir NATO intensyviai kuria galimos Rusijos agresijos užkardymo strategiją.
Rusija 2014-aisiais aneksavo Krymo pusiasalį ir trečius metus organizuoja ginkluotą pasipriešinimą Ukrainos rytuose. Sirijoje Rusija palaiko diktatorių Basharą al Assadą ir dažnai dalyvauja karinėse operacijose, nukreiptose prieš JAV palaikomus opozicijos kovotojus.
