„Tuo momentu, kai Rusija nuspręs padidinti savo teritorinę ekspansiją į rytinę Ukrainos dalį, juokai baigsis, – M.Zemanas sakė per Čekijos visuomeninį radiją. – Tuomet prašyčiau ne vien griežčiausių ES (Europos Sąjungos) sankcijų, bet netgi Šiaurės Atlanto aljanso karinės parengties – pavyzdžiui, kad NATO pajėgos įžengtų į Ukrainos teritoriją.“
Prorusiški protestuotojai sekmadienį užėmė vyriausybinius pastatus trijuose rytiniuose Ukrainos miestuose, o Kijevo proeuropietiška vyriausybė teigė, kad šiuos „separatistinius neramumus“ kursto Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Čekija NATO nare tapo 1999 metais, likus kelioms savaitėms iki sąjungininkų sprendimo bombarduoti Jugoslaviją. Tie įvykiai buvo nelengvas sprendimas Prahai ir M.Zemanui, kuris tuomet buvo premjeras.
Pagal Čekijos konstitucinę sistemą pagrindinį vaidmenį užsienio politikoje atlieka vyriausybė, tačiau prezidentas yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas. Vyriausybė priešinosi siūlymams skelbti griežtas ES sankcijas Rusijai po to, kai Maskva aneksavo Krymą. Premjeras Bohuslavas Sobotka aiškino, kad tokios sankcijos neigiamai paveiktų ekonomiką.
„Netgi man – o aš tikrai nesu vanagas – atrodytų peržengta raudona linija, jeigu būtų mėginama aneksuoti Ukrainos rytinę dalį, – pabrėžė M.Zemanas. – Tuomet iš balandžio tapčiau žmogumi, kuris pasisako už labai griežtas sankcijas.“
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
