2009 metais buvo išduotas įsakymas iš Kanados deportuoti žmogų vardu M. Lenikovas. Toks sprendimas priimtas po to, kai paaiškėjo, kad šis rusas anksčiau tarnavo KGB. M. Lenikovas pareiškė, kad jokios grėsmės Kanados saugumui nekelia ir pasiprašė prieglobsčio Vankuverio liuteronų bažnyčioje.
Šioje bažnyčioje buvęs KGB pareigūnas praleido jau ketverius metus. Tiesa, jo gyvenimas nėra toks jau malonus. Čia jis gyvena iš esmės tarsi kalėjime. Jam neleidžiama palikti bažnyčios teritoriją, ir jis jau ne vienerius metus nematė saulės šviesos.
Prieglobsčio ieškojimas bažnyčioje šimtmečius yra paskutinė pabėgėlių viltis, tačiau tokia teisė Kanados įstatymuose nėra įrašyta. Pasak Kanados pasienio tarnybos valdybos atstovo, šios tarnybos pareigūnai turi teisę įeiti į bažnyčios teritoriją – jie gali pareikalauti įeiti į bet kurį pastatą, kuriame galėtų slapstytis asmuo, vengiantis deportacijos.
Tiesa, jeigu asmuo nekelia rimtos grėsmės visuomenei, ši struktūra dažniausiai nesibrauna į pastatus ir veda derybas, siekdama, kad asmuo savo noru paliktų teritoriją, kurioje slapstosi. Būtent taip yra M. Lenikovo atveju, ir būtent taip šis žmogus bažnyčioje praleido pastaruosius ketverius metus.
Ir kol kas neaišku, ar M. Lenikovas iš tiesų bus deportuotas iš šalies. Jo likimą stebi vietinis parlamento narys Peteris Julianas. Jis siekia, kad rusui būtų suteiktas legalus statusas, ir kad jam būtų leista likti Kanadoje. Dar 2009 metais P. Julianas išanalizavo tūkstančius M. Lenikovo bylos puslapių.
„Nėra nieko jo byloje, kas nurodytų, yra bent kokia nors priežastis nesuteikti humanitarinio pagrindo Lenikovui ir jo šeimai likti Kanadoje. Jo šeima patyrė labai daug sunkumų. O pats ponas Lenikovas iš esmės praleido ne vienerius metus kalėjime. Jam negalima išeiti iš bažnyčios teritorijos. Manau tai yra dar vienas pavyzdys, kad šios vyriausybės imigracijos politika eina neteisingu keliu“, – teigia politikas.
Pasak jo, vietinė bendruomenė palaiko M. Lenikovą. Vyriausybei nuolat siunčiami laiškai, kuriuose prašoma suteikti M. Lenikovui prieglobstį. „Žmonės nori, kad jie liktų čia, ir kad M. Lenikovas išeitų iš bažnyčios kaip laisvas žmogus“, – teigia P. Julianas.
