Briuselis ir toliau tęsė katės-pelės žaidimą su Prancūzijos valdžios atstovais po to, kai šios šalies vadovas N. Sarkozy interviu nacionalinei televizijai vėl užsiminė apie prancūziškų lengvųjų automobilių rinkos protekcionizmą.
Daug diskusijų sukėlė „TF1“ televizijos laida, kurioje Prancūzijos prezidentas N. Sarkozy, atsakydamas į vieno tautiečio klausimą apie nacionalinę automobilių pramonę patikino, kad Prancūzijoje pardavinėjami automobiliai turėtų būti pagaminti šioje šalyje.
Todėl Europos Komisija (EK) laukia paaiškinimų dėl tokių Prancūzijos prezidento argumentų, kurie iš dalies paremti ankstesnėmis prancūzų pramonės ministro A. Estroso mintimis. Vis dėlto, tokia Prancūzijos politika turi paaiškinimą – ko gero N. Sarkozy ir ministras A. Estrosas užsirūstino ant „RENAULT“ korporacijos, nusprendusios naujojo „Clio“ modelio gamybą iš savo šalies perkelti į Turkiją.
Be abejo, tokiu žingsniu „RENAULT“ siekia sumažinti automobilio gamybos išlaidas. Tačiau ES atstovai paskelbė, kad turi būti rasta takoskyra tarp politinių Prancūzijos pareiškimų ir „RENAULT“ pozicijos. EK pažymėjo, jog "jeigu Prancūzija nuspręs blokuoti automobilių importą iš kitų valstybių, tai be abejonės būtų problema, į kurią Komisija turėtų įsikišti".
Tikroji politika
Prancūzijos vadovų išsakyti pareiškimai, kad jie gali neįsileisti į šalį kitose valstybėse pagamintų automobilių, turi pagrindą. Pasaulinė krizė pakankamai stipriai įtakojo šios ES šalies socioekonominį sektorių. Ir nors pastaruoju metu Prancūzijos ekonomika atsigauna, nedarbas šioje ES narėje išlieka pakankamai didelis.
Tai reiškia, kad gamybos perkėlimas į kitas šalis tik dar padidintų bedarbių skaičių, kas savo ruožtu pakenktų dabartinės valdžios politikų reitingams. Politikų retoriką įtakoja ir artėjantys rinkimai, todėl ir Briuselis supranta šią situaciją ir nedidina konfrontacijos.
Be abejo, EK galėtų griežčiau reaguoti į tokiu Prancūzijos vadovų pareiškimus, tačiau Briuselis nenori konfrontacijos, o tikrosios politikos ir prancūzų vadovų realaus požiūrio tikisi po rinkimų. Tai patvirtina ir Prancūzijos prezidento pažadai per artimiausius mėnesius mažinti nedarbą ir kurti naujas darbo vietas.
O ir analitikai sutinka, kad N. Sarkozy noras ginti prancūzų darbo vietas yra nukreiptas daugiausiai į rinkėjų auditoriją. Be to, prezidento reitingai mažėja, todėl jam būtina išlaikyti populiarumą savo šalyje.
Tuo labiau, kad prezidentas ne tik kalba apie nacionalinės rinkos gynimą, bet ir apie kitus, labai svarbius Prancūzijai akcentus. Pavyzdžiui, tiesioginio eterio metu N. Sarkozy pasirengęs aptarti pensijų reformą ir perkamosios galios raidą.
Valstybė, kaip akcininkas
Vis dėlto, Prancūzija turi ir argumentų, ginančių teiginius dėl nacionalinės rinkos. Kalbėdama apie „RENAULT“ gamyklų perkėlimą šios šalies vadovybė tvirtina, kad ji turi teisę akcentuoti šiuos klausimus, nes valdo 15 procentų automobilių gamintojo akcijų. Tokį požiūrį prancūzų vadovai išdėstė ir Europos Komisijai, teigiančiai, kad nacionalinės rinkos gynimas tokiomis priemonėmis prieštarauja ES normatyvoms.
Be to, Prancūzija skyrė milžiniškas lėšas savo automobilių pramonei paremti. Ši parama buvo labai svarbi krizės metu, kai dauguma pasaulio gamintojų mažino gamybą. N. Sarkozy bei kiti valdžios vyrai turi argumentų. Todėl ir teigiama, kad jei Prancūzijos vyriausybė veikia kaip įmonės akcininkas, EK neturėtų kritikuoti tokių veiksmų. Tuo labiau, kad prancūzų vyriausybė pasisako už akcijų didinimą šioje ilgametėje automobilių gamybos įmonėje, kas leistų labiau įtakoti „RENAULT“ sprendimus.
Taigi, nors tokia Prancūzijos valdžios pozicija ir prieštarauja ES direktyvoms, Briuselis nenori per daug konfrontuoti šiuo klausimu. Tuo labiau, kad jį įtakoja ir politinė situacija. Reikia tikėtis, kad po rinkimų šis klausimas bus išspręstas be didesnių ES ir Prancūzijos nesutarimų. Tuo labiau, kad jau dabar „RENAULT“ ir vyriausybė sutarė dėl kompromiso į Turkiją perkelti tik dalį naujojo modelio gamybos.
