Maskvos pyragas ir botagas
Maskva Kijevą nuo ES vilionių sulaikyti bando laiko patikrintu pyrago ir botago metodu: jei Ukraina taps Eurazijos muitų sąjungos nare, jai pažadėtos pigesnės dujos bei atviros šios sąjungos sienos, bet tuo atveju, jei ji pasirinktų suartėjimą su ES ir atsisakytų šiuo metu turimo stebėtojos statuso Eurazijos muitų sąjungoje, dujos neišvengiamai brangtų, o jos eksportas į šias šalis gerokai sumažėtų. Pirmieji Rusijos griežtesnės politikos Ukrainos atžvilgiu rezultatai jau matosi. Praėjus vos porai dienų nuo V. Putino vizito Ukrainoje Rusija uždraudė importuoti „Rošen“, vienos didžiausių Ukrainos konditerijos įmonių, gaminius. Oficiali versija – šios įmonės gaminame šokolade buvo rasta benzopireno. Bet atsižvelgus į faktą, kad „Rošen“ savininkas yra vakarietiškų pažiūrų milijardierius - buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Petro Porošenko, ir tai, kad šis draudimas įsigaliojo tuo metu, kai Ukraina turi galutinai apsispręsti, kuriuo keliu pasukti, galima teigti, kad šis importo draudimas yra vienas iš Maskvos žingsnių siekiant parodyti, kad vakarietiški vėjai Kijeve nepageidaujami.
Taigi, jei Ukraina pasirašys Asociacijos ir laisvos prekybos sutartį su ES, jos neišvengiamai laukia konfliktai su didžiąja kaimyne. Šiuo metu Rusijos Juodosios jūros laivynasbazuojasi Ukrainos Sevastopolio uoste. Ukrainos užsienio reikalų ministro Leonido Kožaros teigimu, Ukrainai prisijungus prie ES prekybinės zonos ir pasirinkus kelią į Vakarus, Rusijos pageidaujama laivyno modernizacija bus neįmanoma. Tai savo ruožtu gerokai pablogins dvišalius šių valstybių santykius, jau nekalbant apie didelę dujų bei prekybos karo tikimybę.
Žvelgiant dar toliau į ateitį, ateis ir bevizio Ukrainos-Rusijos režimo pabaiga: jei Ukraina tęs suartėjimą su ES, kurio pirmas žingsnis yra Asociacijos ir laisvos prekybos sutartis, ateityje šios šalies piliečiai gali sulaukti bevizio režimo su ES, o tuo pačiu bevizis režimas tarp ES ir Rusijos vis dar mažai tikėtinas.
Religijos ginklai
Rusija išlaikyti Ukrainą savo įtakos zonoje stengiasi ne tik ekonominiu ir politiniu, bet ir kultūriniu spaudimu. V. Putinas į šią šalį oficialiai atvyko paminėti 1025-ųjų Kijevo Rusios krikšto metinių.
V. Janukovyčiaus ir V. Putino susitikimas truko vos penkiolika minučių. Iškart po apsikeitimo mandagiomis frazėmis V. Putinas nuskubėjo į konferenciją „Stačiatikių-slavų vertybės: Ukrainos civilizacinio pasirinkimo pagrindas“, nors šis vizitas ir nebuvo numatytas jo darbotvarkėje. Konferencijos metu V. Putinas pabrėžė, kad ukrainiečiai, baltarusiai bei rusai yra labai glaudžiai tarpusavyje susijusios tautos, kurių pamatas – bendros dvasinės vertybės, o Ukraina yra svarbus istorinis Rusijos kultūros židinys. Kremliaus vadovas teigė, kad „Rusija gerbs savo ukrainiečių brolių pasirinkimą“, tačiau tuo pačiu pabrėžė ekonominius Ukrainos bendradarbiavimo su Eurazijos muitų sąjunga pranašumus.
Ukrainos opozicijos politikas Viktoras Balogas savo „Facebook“ paskyroje negailėjo kritikos šiam valstybės vadovų susitikimui. Pasak jo, šis susitikimas pademonstravo, kad V. Putinui nei Ukraina, nei ukrainiečiai nieko nereiškia. „Ar galite įsivaizduoti tokią „diplomatiją“ Europos Sąjungoje, jei, pavyzdžiui, Vokietijos kanclerė po 15 minučių susitikimo su Ispanijos karaliumi iškart vyktų į baskų separatistų konferenciją?“ Konferencijos apie slavų stačiatikių vertybes lyginimas su baskų separatistais gal ir atrodo kiek per skambus, tačiau šioje vietoje reikėtų prisiminti, kad vienas pagrindinių V. Putino ir Kremliaus ginklų ideologinėje kovoje prieš Briuselį dėl Ukrainos yra Rusijos Stačiatikių bažnyčia. Po Sovietų Sąjungos žlugimo ir chaotiškų 1990-ųjų religija daugumoje posovietinių valstybių įgyja vis didesnį vaidmenį. Tai ypač pastebima tose šalyse, kuriose dominuoja stačiatikių tikėjimas ir nacionalinė bažnyčia turi stiprią įtaką formuojant tautos identitetą, prarastą sovietiniais metais.
Ukrainos Stačiatikių bažnyčia vis dar formaliai yra pavaldi Rusijos patriarchui (nors egzistuoja ir Ukrainos stačiatikių bažnyčios Kijevo patriarchatas, nepripažįstantis Maskvos patriarchato viršenybės), būtent per religiją bei jos lyderius įtvirtinama Rusijos pozicija bendruomenėje, kurią vienija Rusijos stačiatikių bažnyčia. Ukraina šiame bendros religijos (kartu – ir kultūros bei vertybių) projekte yra nepakeičiama, nes ją, o tiksliau – Kijevo Rusią - galima laikyti šiuolaikinės Rusijos ištakomis. Tiek Rusijos stačiatikių bažnyčios patriarchas Kirilas II, tiek ir prezidentas V. Putinas, krikšto metinių proga apsilankę Ukrainoje, dar kartą pasiuntė žinią, kad ši šalis priklauso nedalomai stačiatikių bendruomenei, o ne katalikiškai ar protestantiškai Europai. Todėl Ukrainos išsprūdimas iš Rusijos įtakos zonos iš pašaknų sukrėstų Rusijos hegemoniją slavų stačiatikių valstybėse.
Neparengti namų darbai
Nors daug kas tikisi, kad Ukraina lapkričio mėnesį pasirašys Asociacijos ir laisvos prekybos sutartį su ES, Kijevas dar nėra parengęs savo namų darbų. Viena iš sutarties pasirašymo sąlygų, keliamų iš ES pusės – paleisti jau porą metų kalinamą buvusią Ukrainos premjerę Juliją Tymošenko, kuri šiuo metu atlieka 7 metų bausmę už „neleistiną naudojimąsi“ tarnybine padėtimi.
Viena įtakingiausių ES valstybių – Vokietija – ypatingai stengiasi, kad buvusi Ukrainos premjerė paliktų kalėjimo kamerą. Vokietijos užsienio reikalų ministras Guido Westerwelle birželio pabaigoje-liepos pradžioje lankėsi Ukrainoje siekdamas aptarti J. Tymošenko likimo ir pažadėjo savo šalies medicinos įstaigų pagalbą nugaros skausmų kamuojamai politikei. J. Tymošenko paleidimo iš kalėjimo Charkove ir jos gydymo Vokietijoje taip pat siekia ir jos šeimos nariai. Kol kas oficialus Kijevo atsakymas yra neigiamas – esą to neleistų dabartiniai galiojantys šalies įstatymai.
Kita išeitis iš susidariusios padėties – prezidento malonė, bet V. Janukovyčius ne kartą yra užsiminęs, kad J. Tymošenko malonė gali būti suteikta tik tada, kai bus padėtas galutinis taškas kitose su šia politike susijusiose bylose (mokesčių slėpimo bei užsakomosios žmogžudystės). Tačiau šios bylos nejuda į priekį dėl to, kad kaltinamoji nesutinka dalyvauti teismo posėdžiuose.
Radijo „Deutche Welle“ teigimu, mažai tikėtina, kad J. Tymošenko išeis į laisvę iki 2015 m. prezidento rinkimų, nes priešingu atveju taptų pernelyg stipria V. Janukovyčiaus konkurente.
Tačiau tikriausiai iki lapkričio mėnesio galima tikėtis oficialaus V. Janukovyčiaus pažado ją paleisti ateityje.
Ukrainos kryžkelės
Šioje vietoje kyla klausimas – kodėl Ukraina yra tokia reikalinga tiek Europai, tiek ir Rusijai? Visų pirma - 45 milijonai Ukrainos gyventojų yra didžiulė ekonominė rinka, bet dar svarbesnė yra šios šalies geografinė padėtis. Daugiau nei ketvirtadalis gamtinių dujų į ES yra tiekiama iš Rusijos, iš jų 80 proc. - per Ukrainos dujotiekius bei naudojantis jos teritorijoje esančiomis didžiausiomis Europoje dujų saugyklomis. Rusiją, be gamtinių dujų tranzito, taip pat domina Ukrainos metalo bei žemės ūkio pramonė. Be ekonominių priežasčių, Rusija Ukrainą savo įtakos zonoje nori išlaikyti ir dėl jau minėtos Juodosios jūros laivyno bazės Sevastopolyje bei dėl principinio geopolitinės galios užtikrinimo.
Kuris pasirinkimas – Rusija ar ES – Kijevui būtų palankesnis, sunku vienareikšmiškai atsakyti. Iš vienos pusės, Asociacijos ir laisvos prekybos sutartis su ES Ukrainai atvertų plačias Vakarų rinkas, tačiau iš kitos pusės šios šalies produkcija Vakaruose nėra plačiai žinoma, priešingai nei buvusiame Sovietų bloke. Šiuo metu kiek daugiau nei 40 proc. Ukrainos užsienio prekybos sudaro eksportas į NVS šalis, o eksportas į ES tesudaro mažiau nei 30 proc. Taigi, jei šalis pasiryžtų atsukti nugarą Rusijai, jos ekonomikai būtų suduotas skaudus smūgis, jau nekalbant apie galimą dujų kainų išaugimą. Ar Ukraina bus pasiruošusi sumokėti didelę kainą už ištrūkimą iš didžiosios kaimynės įtakos zonos ir žengti vakarietišku keliu, parodys ateinantys pora mėnesių.
Parengta remiantis tinklalapių „Kommersant“, „Kiyv Post“, „The Economist“, „Deutche Welle“, „The Atlantic“, kremlin.ru, newsru.com, ej.ru, rosbalt.ru, gazeta.ru infomacija