Britanijos premjerė Theresa May ir Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris), regis, susitarė dėl sąlygų, kaip išsklaidyti Dublino būgštavimus dėl būsimų sienų su Jungtine Karalyste.
Tačiau šį susitarimą paskutinę akimirką sužlugdė Šiaurės Airijos junionistai, priklausantys Th. May konservatorių vyriausybei. Šį Šiaurės Airijos pasipriešinimą Airijos Respublikos premjeras pavadino „netikėtu ir nuviliančiu“.
ES lyderiai reikalauja „pakankamos pažangos“ derantis dėl Britanijos išstojimo iš Bendrijos sąlygų, kad gruodžio 14–15 dienomis vyksiančiame viršūnių susitikime jie galėtų priimti sprendimą, ar gali būti pradėtas kitas pasitraukimo derybų etapas ir pereita prie prekybos klausimų.
„Nepaisant mūsų pastangų... šiandien iki galo susitarti nepavyko“, – sakė J.-C. Junckeris per bendrą spaudos konferenciją po susitikimo su Britanijos vyriausybės vadove Th. May. Pasak jo, premjerė buvo „tvirta derybininkė“.
„Tai nėra nesėkmė... Esu įsitikinęs, kad per šią savaitę pasieksime susitarimą“, – pridūrė buvęs Liuksemburgo premjeras.
Th. May savo ruožtu sakė, kad dar liko šiek tiek nesutarimų „keliais klausimais“.
„Vėl susirinksime šios savaitės pabaigoje, ir esu tikra, kad sėkmingai tai užbaigsime“, – sakė ji žurnalistams po susitikimo su Europos Komisijos pirmininku.
Britanija buvo pasirengusi išsaugoti Šiaurės Airijoje ES muitų ir bendros rinkos taisykles, kad būtų įgyvendintas Dublino reikalavimas, jog po „Brexit“ tarp britų valdomos Šiaurės ir ES narės Airijos Respublikos negali atsirasti griežtai saugoma siena. Be to, pasak šaltinių, Airija nerimauja, kad Britanijos išstojimas iš Bendrijos gali kelti grėsmę taikos procesui, užbaigusiam ištisus dešimtmečius tvyrojusią įtampą tarp religinių grupių.
„Nustebintas ir nusivylęs“
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas kiek anksčiau sakė, kad šis pirmadienis yra „absoliučiai galutinis terminas“ rasti bendrą poziciją dėl opiausių „Brexit“ klausimų. Visgi po derybų jis pareiškė, kad „laiko vis mažiau, tačiau pasiekti susitarimą gruodį (per viršūnių susitikimą) vis dar įmanoma“.
Buvęs Lenkijos premjeras D. Tuskas teigė, kad buvo pasirengęs jau antradienį pristatyti derybų dėl prekybos gairių projektą, „tačiau JK ir EK paprašė daugiau laiko“.
Šiaurės Airijos Demokratinė junionistų partija (DUP), sudariusi aljansą su Th.May Konservatorių partija, per pirmalaikius rinkimus birželio mėnesį praradusia daugumą Bendruomenių Rūmuose, atmetė tą susitarimą, nors susirūpinusi Britanijos premjerė prašė jos to nedaryti.
„Nepritarsime jokiai reglamentavimo skirtumų formai, kuri ekonomiškai ar politiškai atskirtų Šiaurės Airiją nuo likusios Jungtinės Karalystės“, – pranešime sakė DUP lyderė Arlene Foster (Arlin Foster).
Airijos premjeras Leo Varadkaras (Lio Varadkaras) sakė, kad toks Šiaurės Airijos pareiškimas jį nuvylė.
„Esu nustebintas ir nusivylęs, kad Britanijos vyriausybė dabar nebegali užbaigti to, dėl ko buvo susitarta anksčiau šiandien“, – sakė jis per spaudos konferenciją Dubline.
Demonstruodami, kad „Brexit“ išprovokavo įtampą Jungtinės Karalystės viduje, Škotijos ir Velso lyderiai drauge su Londono meru paragino priimti panašius susitarimus į tą, koks svarstomas dėl Šiaurės Airijos.
„Skyrybų“ sąskaita ir piliečių teisės
Th. May, vyriausiasis britų derybininkas Davidas Davisas (Deividas Deivisas) bei premjerės patarėjas „Brexit“ klausimais Olly Robbinsas (Olis Robinsas) dalyvavo „darbo pietuose“ su J.-C. Junckeriu, jo administracijos vadovu Martinu Selmayru (Martinu Zelmairu) bei vyriausiuoju ES derybininku Micheliu Barnier (Mišeliu Barnjė).
ES reikalauja, kad per derybas su Britanija būtų padaryta „pakankama pažanga“ dėl „skyrybų“ sąskaitos, sienos su Airija statuso ir ES piliečių teisių. Tik tokiu atveju bus galima pradėti derybas dėl pereinamojo laikotarpio, galinčio trukti iki dvejų metų, ir ateities santykių tarp Britanijos ir ES, įskaitant prekybos susitarimą.
Jei to nepavyks padaryti šį mėnesį, ES gali „iš naujo svarstyti“, ar „Brexit“ susitarimas apskritai yra įmanomas, pareiškė D. Tuskas.
Londonui ir Briuseliui pagaliau pavyko išeiti iš aklavietės ir susitarti dėl išstojimo iš Bendrijos sąskaitos. Pranešama, kad Britanija įsipareigojo sumokėti 45–55 mlrd. eurų; ištisus mėnesius Londono finansiniai įsipareigojimai ES buvo vienas opiausių derybų klausimų.
Nors „Brexit“ šalininkai ir piktinasi, Britanija ir ES, regis, pasiekė kompromisą: Londonui teko padidinti savo pasiūlymą, tačiau Briuselis taip pat pademonstravo lankstumą, kad britų vyriausybė visuomenei galėtų pateikti savus, mažesnius skaičius.
Be kita ko, beveik susitarta ir dėl daugiau kaip 3 mln. europiečių, gyvenančių Britanijoje, teisių. Visgi kol kas nesutariama, ar jų teises gins Europos Teisingumo Teismas; tam itin prieštarauja „Brexit“ šalininkai Britanijoje.
