Nacionalinis statistikos biuras (ONS) paskelbė, kad patikslino savo migracijos saldo, t. y. skirtumo tarp atvykusiųjų ir išvykusiųjų, įvertį, ir dabar mano, kad nuo 2022 m. birželio iki 2023 m. birželio šis saldo sudarė 906 tūkst. žmonių. Į Didžiąją Britaniją atvyko apie 1,3 mln. žmonių, o išvyko 414 tūkst..
Kitais metais, nuo 2023 m. birželio mėn. iki 2024 m. birželio mėn. šis balansas, kaip dabar mano ONS, buvo mažesnis – 728 tūkst., tačiau ir šis įvertimas vėliau gali būti patikslintas, rašoma BBC.
„Brexit“ vienas iš pagrindinių tikslų buvo sumažinti imigrantų skaičių
2016 m., prieš referendumą dėl išstojimo iš Europos Sąjungos, „Brexit“ judėjimo lyderiai aiškino bendrapiliečiams, kad reikia „susigrąžinti kontrolę“, įskaitant sienų kontrolę, – tai reiškė, kad išstojimas iš ES sumažins imigraciją.
Iš tikrųjų net ir ES viduje Didžioji Britanija iš tikrųjų niekada nebuvo praradusi šios kontrolės, nes ji nepriklausė Šengeno erdvei (nors ir priimdavo darbuotojus iš daugumos ES šalių).
Tiek prieš „Brexit“ referendumą, tiek po jo valdančiosios Konservatorių partijos lyderiai nuolat žadėjo rinkėjams sumažinti į Didžiąją Britaniją atvykstančių užsieniečių skaičių, kuris tais metais, apytiksliais Vidaus reikalų ministerijos ir ONS skaičiavimais, svyravo apie 200-300 tūkst. per metus.
O dabar, po „Brexit“ ir pasibaigus kovido pandemijos blokavimams, ES piliečius, praradusius teisę laisvai įsikurti Britanijoje, pakeitė – trigubai – atvykėliai iš tolimesnių kraštų.
ONS skaičiavimais, beveik visi 2023-2024 m. imigrantai atvyko iš Azijos ir Afrikos. Iš Indijos persikėlė 240 tūkst., iš Nigerijos – 120 tūkst., iš Pakistano – 101 tūkst., iš Kinijos – 78 tūkst.
Nelegalūs imigrantai, apie kuriuos dažniausiai kalba politikai ir spauda, sudaro tik nedidelę dalį visų atvykstančiųjų, nors absoliučiais skaičiais vertinant jų yra gana daug: Didžiosios Britanijos valdžios institucijų duomenimis, šiuo metu atsakymo į prieglobsčio prašymą laukia apie 130 tūkst. žmonių.
Oksfordo universiteto Migracijos stebėsenos ekspertų gyventojų apklausomis paremtoje ataskaitoje skelbiama, kad 2019 m. ES šalių migrantų buvo virš 3,6 mln., o 2023 m. – apie 3,5 mln. Ne ES šalių migrantų skaičius atitinkamu laikotarpiu išaugo nuo 9,5 mln. iki 10,3 mln.
„Atvirų sienų eksperimentas“
Nuo 2019 m. iki 2022 m. rugsėjo Didžiosios Britanijos vyriausybei vadovavo vienas iš „breksitininkų“ lyderių Borisas Johnsonas. Vėliau premjero pareigas ėjo konservatoriai Liz Truss ir Rishis Sunakas, kurie taip pat pasisakė už „Brexit“.
Leiboristų partija, kuri į valdžią atėjo tik šią vasarą, kaltino konservatorius nuolat apgaudinėjant bendrapiliečius imigracijos klausimais ir pernelyg palengvinant atvykimą į šalį.
„Ankstesnės vyriausybės vykdė eksperimentą, vadinamą „atviromis sienomis“ [...] Kartas nuo karto Konservatorių partija žadėjo sumažinti šiuos skaičius ir tiek pat kartų sulaukdavo nesėkmės [...] Tai ne šiaip paprasta nesėkmė, tai yra visiškas fiasko. Tai buvo padaryta sąmoningai, o ne atsitiktinai“, – ketvirtadienį sakė ministras pirmininkas Keiras Starmeris, sušaukęs spaudos konferenciją Dauningo gatvėje.
K. Starmeris teigė, kad beveik milijonas per metus yra per daug, tačiau nepatikslino, kiek, jo manymu, migrantų turėtų būti, nors žurnalistai jo klausė bent tris kartus.
Vidaus reikalų sekretorė Yvette Cooper taip pat sakė, kad migracijos balansą reikia mažinti.
„Grynoji migracija per penkerius metus padidėjo beveik penkis kartus ir pasiekė rekordinį lygį“, – piktinosi I. Cooper, kartu pažymėdama, kad Didžiosios Britanijos darbdaviai tapo per daug priklausomi nuo užsienio darbo jėgos.
Londone teliko 30% baltųjų.
Birmighame vos 48%
Išžaginimai, prievartavmai, žudymai ir vagystės pasiekė rekordus ir kreivė kyla aukštyn dideliu tempu.
