Kas vyks šį mėnesį vyksiančio ES viršūnių susitikimo metu?
Tik ES lyderiai gali priimti formalų sprendimą dėl kitos „Brexit“ derybų prekybos ir terminų klausimų fazės. Numatoma, kad tai bus padaryta Briuselyje vyksiančio susitikimo metu gruodžio 14-15 dienomis.
Siekiant paspartinti derybų eigą, Didžioji Britanija pareikalavo iš ES greitai sudaryti ateities santykių „gaires“, kurios padėtų pasirengti artėjančioms deryboms.
Kodėl tai yra ginčytinas klausimas?
Šias gaires likusios 27 ES šalys-narės naudos įpareigojant savo pagrindinį derybininką Michelį Barnier, suteiks jam informacijos, kaip jos įsivaizduoja santykius su Britanija po „Brexit“ įsigaliojimo 2019 kovo 29.
27 ES šalys dabar pradės derybas dėl pasirenkamos taktikos ir prioritetų. Daugelis Europos Sąjungos valstybių nėra nusiteikusios skubinti šios pasirengimo proceso vien todėl, kad Didžioji Britanija to pageidautų. „Jiems užtruko 9 mėnesius (išsiskirti), tai kodėl mes negalime užtrukti kažkiek laiko ateityje?“ – klausė vienas iš ES šalių valdininkų.
Ką bylos tos gairės?
Jos atskleidžia daugiau detalių dėl valstybių santykių po „Brexit“, planą, pagal kurį Jungtinė Karalystė išliktų ES teisiniame reguliavime, tačiau prarastų savo balsavimo teisę.
Kol kas šios gairės nėra išplėtotos. Dėl detalesnio dokumento reikės susitarti vėliau ES lyderiams. Tačiau pagrindinis derybų etapas turėtų prasidėti 2018-aisiais – ES nenorėjo pradėti derybų prekybos klausimais su Didžiąja Britanija, kol nebuvo baigtas pirminis skyrybų dėl esminių principų etapas.
Praktiškai tai reiškia, kad tam prireiks kito ES viršūnių susitikimo, tikriausiai, kovą, kuomet ES lyderiai aptars savo šalių poziciją dėl tolimesnių santykių.
Ar Jungtinė Karalystė bus patenkinta?
Tikėtina, rašoma „The Financial Times“. Derybų dėl prekybinių sąlygų pradžia jau savaime yra pergalė Londonui. ES taip pat tikisi pasiųsti pozityvią, rinkas raminančią žinutę, kad skyrybų klausimai dabar jau atrodo iš esmės išspręsti.
Detalizavimo nebuvimas taip pat gali padėti Londonui. Didžioji Britanija visais įmanomais būdais stengėsi, kad ES išvengtų konkrečių gairių dėl ateities santykių. „Jie nenori blogų naujienų gruodį“, – trumpai paaiškino vienas iš ES šalių politikų, kuris sprendžia „Brexit“ klausimus.
Britų premjerė Theresa May tikisi, kad šaliai pavyks išsiderėti išskirtines sąlygas. Tačiau, jeigu ES pasiūlytų kažką panašaus į Norvegijos galimybę dalyvauti vieningoje rinkoje ir laisvosios prekybos sutartį, kuri buvo sudaryta su Kanada, tai gali T. May ir nepadėti, nes jos dar laukia sunkios vyriausybės derybos dėl to, kaip artimai Didžioji Britanija turi sietis su ES ekonomika.
Britai skubina derybų procesą ir tikisi, kad prekybos modelio pagrindai jau bus sudaryti kitų metų pavasarį, ES tuo metu yra abejojama dėl tokios skubos realumo. „Iš pradžių mes turime žinoti, ko jie nori“, – aiškino vienas iš ES derybininkų leidiniui.
Ko Didžioji Britanija tikisi iš kitos savaitės ES viršūnių susitikimo?
Britai neturi laiko ir tai juos spaudžia. Nepaisant to, kad Didžioji Britanija kaip ir sutinka dėl ES siūlomų „Brexit“ terminų ir sąlygų – įskaitant ES teisės tęstinumą, įmokas ir laisvą gyventojų judėjimą – derybos dėl visų detalių tikrai užims nemažai laiko.
Jeigu kalbos užsitęs, tai turės ekonominių pasekmių. Bendrovės netrukus bus priverstos imtis priemonių dėl neužtikrintos situacijos, o deryboms judant neaiškia linkme, verslo reakcija gali neigiamai atsiliepti britų ekonomikai.
Artėjančių metų kovo mėnuo bus labai svarbus ir Jungtinei Karalystei ir ES, nes daugelio bendrovių valdybos susirinks aptarti likusių paskutinių 12 mėnesių iki šalies atsiskyrimo nuo ES veiklos plano.
Ar ES skubins susitarimą?
Tai yra atviras klausimas. Sulaukęs ES valstybių vadovų instrukcijų, vyriausiasis derybininkas Michelis Barnier pateiks „derybines direktyvas“ ir pradės pašnekesį su kolegomis iš Didžiosios Britanijos.
Surašytą dokumentą turės pasirašyti ES šalių ministrai, o vien tai gali užtrukti iki mėnesio. Tai reiškia, kad iš esmės derybos neprasidės anksčiau nei vasarį. Tuomet reikės laukti greito britų sutikimo su pasiūlytomis sąlygomis, ir derybos bus trumpos. Tačiau yra kelios valstybės – įskaitant Prancūziją ir Vokietiją – kurios nėra nusiteikusios nuolaidžiauti Didžiajai Britanijai. Nenorima pasiūlyti „nei per daug, nei per anksti“.
