Rugpjūčio 22 dieną palydovinės stebėsenos duomenys rodė, kad šalyje liepsnojo 3 358 gaisrai – daugiau nei per bet kurį kitą paros laikotarpį nuo 2007 metų rugsėjo, informavo Brazilijos kosmoso agentūra INPE.
Šis gaisrų skaičius beveik triskart didesnis už užfiksuotą vadinamąją „Ugnies dieną“ – 2019 metų rugpjūčio 10-ąją – kai ūkininkai koordinuotai padegė didžiulius plotus iškirstų atogrąžų miškų šiaurinėje Paros valstijoje.
Tąsyk tirštų dūmų debesys pasiekė net San Paulą, esantį maždaug už 2,5 tūkst. kilometrų, ir išprovokavo pasipiktinimą visame pasaulyje dėl vieno svarbiausių mūsų planetos išteklių naikinimo.
Nėra požymių, kad pirmadienį vyko koordinuotas deginimas, sakė INPE gaisrų stebėsenos programos vadovas Alberto Setzeris (Albertu Zeceris).
Pasak jo, šie gaisrai veikiau atspindi suintensyvėjusį miškų kirtimą ir deginimą.
Ekspertai sako, kad Amazonėje gaisrus dažniausiai sukelia neteisėti ūkininkai, galvijų augintojai ir spekuliantai, iškertantys medžius ir juos padegantys.
Brazilijoje vadinamasis „miškų naikinimo lankas“ toliau plečiasi.
„Regionai, kuriuose kyla daugiausiai gaisrų, stumiasi vis toliau į šiaurę“, – naujienų agentūrai AFP sakė A. Setzeris.
„Šis miškų naikinimo lankas neabejotinai vystosi“, – pridūrė jis.
Gaisrų sezonas Amazonėje paprastai įsibėgėja rugpjūtį, nusistovėjus sausesniems orams.
Miškams, kurie yra svarbus veiksnys, lėtinantis klimato atšilimą, šie metai buvo grėsmingi – INPE praeitą mėnesį užfiksavo 5 373 gaisrus, 8 proc. daugiau negu praeitų metų liepą.
Per rugpjūtį jau užregistruoti 24 124, todėl šis mėnuo gali būti gaisringiausias per prezidento Jairo Bolsonaro (Žairo Bolsonaru) vadovavimo laikotarpį. Vis dėlto prasčiausia padėtis nuo stebėjimų pradžios 1998 metais buvo užfiksuota 2005 metų rugpjūtį, kai siautė iš viso 63 764 gaisrai.
J. Bolsonaro, palaikantis glaudžius ryšius su stambiaisiais žemės ūkio veikėjais, pasaulyje yra kritikuojamas dėl suintensyvėjusio Amazonijos ekosistemos naikinimo per jo kadenciją. Nuo jo atėjimo į valdžią 2019 metų sausį per metus Brazilijos Amazonėje iškertamų miškų plotas padidėjo 75 procentais, palyginus su padėtimis ankstesnį dešimtmetį.
Kraštutinių dešiniųjų pažiūrų prezidentas šią kritiką atmeta.
„Nė vienas iš mus puolančių neturi tokios teisės. Jeigu jie nori savintis gražius miškus, turėjo išsaugoti juos savo šalyse, – per „Twitter“ ketvirtadienį parašė jis. – Amazonė priklauso brazilams – ir visada priklausys.“
Artėjant spalį vyksiantiems prezidento rinkimams, per kuriuos J. Bolsonaro tikisi užsitikrinti naują kadenciją, miškų naikinimas gali dar labiau paspartėti, sakė Amazonės aplinkos tyrimų instituto (IPAM) mokslo direktorė Ane Alencar (Anė Alenkar).
„Iš ankstesnių metų žinome, kad yra ryšys tarp rinkimų ir miškų naikinimo“, kai pareigūnai ir aplinkos apsaugos agentūros būna nukreipusios dėmesį į kampaniją, teigė ji.
Šiemet „miškai sparčiai naikinami... ir dar daug iškirstų medžių laukia sudeginimo“, pažymėjo A. Alencar.
