Protestai ir socialinis nestabilumas Egipto ekonomikai gali kainuoti labai brangiai. Prancūzijos banko „Credit Agricole“ ekspertų teigimu, kasdien šalis praranda per 310 mln. dolerių.
Atsižvelgdami į susiklosčiusią situaciją ir užsitęsusią politinę krizę, banko analitikai nusprendė sumažinti Egipto BVP prieaugio prognozę šiems metams iškart 1,6 proc. punkto – nuo 5,3 iki 3,7 proc., praneša AP.
Tokį sprendimą priimti paskatino bankų, akcijų biržos ir daugelio įmonių darbo pristabdymas, taip pat kelių dešimčių tūkstančių užsieniečių evakavimas, išprovokavęs stiprų nuosmukį viename iš svarbiausių Egipto ekonomikos sektorių – turizmo pramonėje.
Be to, dėl neramumų Egipte nukentėjo ir kitų arabų valstybių biržos. Augant susirūpinimui, kad revoliucinės nuotaikos gali persimesti į kitas šio regiono šalis, daugumos Persijos įlankos valstybių akcijų rinkos prekybą kasdien baigia smukimu – mažiausiai 3 proc.
Egipte jau kelias savaites tęsiasi neramumai, vyksta antivyriausybiniai protestai. Demonstrantai, priklausantys įvairiausioms socialinėms ir amžiaus grupėms, reikalauja neatidėliotino prezidento Hosnio Mubarako (Hosni Mubarak) atsistatydinimo. Valstybės vadovas kol kas tik pareiškė nesibalotiruosiantis į Egipto prezidentus, tačiau atsisakė nedelsiant palikti savo postą. Prezidento rinkimai numatyti rugsėjį.
Penktadienį surengta akcija „Pasitraukimo diena“, per kurią siekiama priversti prezidentą pasitraukti iš posto. „Pasitraukimo diena“ suorganizuota po ketvirtadienį Kairo centre vykusių riaušių, per kurias aštuoni žmonės žuvo ir beveik tūkstantis buvo sužeisti.
Penktadienio mitingas prasidėjo tradicine penktadienio malda, per kurią religiniai lyderiai ragino protestuotojus laikytis taikos ir ramybės.
Iš viso, Jungtinių Tautų duomenimis, per neramumus Egipte žuvo per 300 žmonių.
