Tarptautinė bendruomenė suteikė Bosnijai ir Hercegovinai vos kiek daugiau nei savaitę laiko tam, kad šalis susitartų dėl konstitucinės reformos. Žurnalas „Der Spiegel“ apie Bosnijai iškikusias kliūtis kuriant veiksmingą valstybę kalbėjo su tarptuaitnės bendruomenės aukštuoju atstovu Bosnijai ir Hercegovinai Valentinu Inzko.
Bosnija ir Hercegovina vis labiau yra spaudžiama iki spalio 20 dienos susitarti dėl konstitucinės šalies roformos. Tokį reikalavimą Bosnijai ir Hercegovinai pareiškė šalyje viešėję ir su serbų, bosniakų ir kroatų politiniais lyderiais susitikę JAV valstybės sekretorės pavaduotojas Jamesas Steinbergas, Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas, ES plėtros komisaras Olli Rehnas. Jie reikalavo transformuoti šalį taip, kad ši galėtų normaliai funkcionuoti ir ateityje kreiptis dėl narystės ES.
Dabar galiojanti 1995 metais priimta Konstitucija sugebėjo nutraukti 3 metus šalyje vykusius karus, tačiau nesugebėjo sukurti normaliai funkcionuojančios valstybės. Bosnija ir Hercegovina šiuo metu turi 3 prezidentus, 3 parlamentus ir šimtus ministrų. Šaliai iš esmės vadovauja tarptautinės bendruomenės skirtas atstovas, kuris turi teisę atleisti vietinius pareigūnus ir primesti reikiamus įstatymus.
Transformuoti šalį atrodo praktiškai neįmanoma, nes Bosnijos serbai daro viską, kad tik užblokuotų bandymus centralizuoti valstybės valdymą. Serbai pasisako už didesnę savo dominuojamos dalies autonomiją, o tuo tarpu bosniakai norėtų matyti labiau centralizuotą šalį, kuri vieną dieną galėtų tapti ES nare.
Penktadienį ES ir JAV atstovai Bosnijos ir Hercegovinos lyderiams, tarp kurių buvo ir Bosnijos serbų premjeras Miloradas Dodikas, pareiškė, kad jie turės rasti kažkokį komprimisą iki kito derybų raundo, vyksiančio spalio 20 dieną. Tačiau sekmadienį M. Dodikas atmetė tarptautinės bendruomenės bandymus rasti išeitį iš politinės aklavietės. Duodamas interviu Belgrade leidžiamam dienraščiui „Danas“, jis pareiškė, kad šalis žlugs, jei Vakarai toliau vadovausis spaudimo taktika.
Tarptautinės bendruomenės skirtu Bosnijos ir Hercegovinos administratoriumu dirbantis austrų diplomatas Valentinas Inzko pasidalino savo mintimis apie šalies laukiančius sunkumus.
Spiegel: JAV vyriausybė ir ES davė Bosnijai ir Hercegovinai terminą, per kurį šalis turi įvykdyti konstitucinę reformą ir sustiprinti šalies vientisumą. Ar tarptautinės bendruomenės kantrybė jau senka?
V. Inzko: Ji senka. Mes ilgiau nebetoleruosime blokadų ir noro reformuotis trūkumo tiek bosniakų, tiek kroatų, tiek serbų gretose. Dar vienas konsultacijas rengsime spalio 20 dieną.
Spiegel: Ar gali Bosnijos serbų premjeras Miloradas Dodikas, kuris siekia autonomijos, susilaukti sankcijų?
V. Inzko: Dėl to mes spręsime vėliau. Tačiau tarptautinė bendruomenė ilgiau nebesileis klaidinama. Padeda ir tai, kad kaimyninės valstybės, tarp kurių ir Serbija, buvo konstruktyvios siekdamos parodyti, kad siekia apsaugoti Bosnijos suverenitetą.
Spiegel: Tačiau žiniasklaida Sarajeve kalba, kad serbų ir bosniakų konfliktas gali sukelti naują karą.
V. Inzko: Reikia susilaikyti nuo tokių spekuliacijų, juk galiausiai daugelis karų prasidėjo nuo žodžių. Žodžiai kai kada gali būti tarsi strėlės, perskordžiančios sielą. Paskutinio karo metu padarytos žaizdos nėra užgijusios prabėgus 14 metų nuo karo pabaigos.
Spiegel: 2010 metais šalyje planuojami rinkimai ir manoma, kad serbų ir bosnių partijos bandys nugalėti viena kitą pasitelkdamos nacionalistinius šūkius, kurie gali pakenkti unifikacijos procesui.
V. Inzko: Deja, tai yra ties ir gyventojų nepasitenkinimas auga. Būtų gerai, jei iki to laiko pavyktų pasiekti progresą, pavyzdžiui, susitarti dėl vizų atsisakymo kelionėms į Europą programos. Mes planuojame pasiekti sprendimą iki 2010 metų vidurio. Bosnija turi žengti europiniu keliu.
Spiegel: Buvęs JAV ambasadorius Williamas Montgomery tuo netiki ir mano, kad yra galimybė, jog Bosnija žlugs.
V. Inzko: Jis teigia, kad Bosnija turi būti padalinta į 3 dalis ir kad bosniakai, serbai ir kroatai turi įgyti teisę atsiskirti nuo centralizuotos valstybės. Aš prieštarauju tokiai neatsakomybei, kurią demonstruoja tokio rango diplomatas.
Spiegel: ES šių metų pabaigoje perims ant savo pečių atsakomybę dėl Bosnijos. Ką konkrečiai tai reiškia?
V. Inzko: Ir toliau reikės, kad Bosnija būtų prižiūrima tarptautinės bendruomenės. Tačiau specialus ES pasiuntinys jau nebeturės teisės atleisti vietinių politikų už nusižengimus. Be to, jis neturės ir lemiamos įtakos šaliai. Tačiau mes neliksime be galios.
Spiegel: Ar jūs liksite aukštuoju atstovu?
V. Inzko: Tai būtų didelis malonumas.
