„Bet koks Europos saugumo klausimų svarstymas turi būti koordinuojamas su ES ir vykti jai dalyvaujant“, – parašė J. Borrellis socialiniame tinkle „Twitter“.
J. Borrellis ir L. Truss per pokalbį telefonu taip pat aptarė Ukrainos klausimą.
„Kalbėjausi su L. Truss apie įvykius, susijusius su Rusijos pajėgų telkimu. Dar kartą patikinau, kad remiame Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą. Šiuo metu svarbiausia – išvengti tolesnės eskalacijos“, – pabrėžė ES diplomatijos vadovas.
Maskvai prie sienos su Ukraina sutelkus stiprias pajėgas, Vakarai kaltina Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kad jis planuoja įsiveržti į Ukrainą – buvusią sovietinę respubliką, siekiančią ištrūkti iš Maskvos įtakos zonos ir galiausiai prisijungti prie NATO.
Rusija jau atplėšė nuo Ukrainos Krymo pusiasalį ir kursto prorusiškų separatistų sukilimą pramoniniuose Ukrainos rytuose. Kijevas ir jo Vakarų sąjungininkės kaltina Rusiją siunčiant per sieną karių ir ginklų separatistams paremti, bet Maskva tai neigia.
Rusijai sutelkus pasienyje su Ukraina dešimtis tūkstančių karių, Kijevas ir Vakarai ėmė skambinti pavojaus varpais, kad Maskva galbūt planuoja užimti daugiau Ukrainos teritorijų.
V. Putinas neigia planuojantis pulti kaimyninę šalį ir sako, jog kariai perkeliami siekiant apginti Rusiją, Vakarams ir NATO pavojingai priartėjus prie jos sienų.
Anksčiau šį mėnesį Rusija paskelbė virtinę saugumo reikalavimų Vakarų šalims, įskaitant reikalavimą neleisti Ukrainai tapti NATO nare.
Atsakydamos Jungtinės Valstijos ir jų partnerės Europoje pagrasino imtis prieš Rusiją griežtų ekonominių sankcijų, jei ši įsiverš į Ukrainą. Tuo pat metu Maskvai buvo pasiūlyta surengti derybas.
