Šie veiksmai yra įžanga į platesnius dronų dalių eksporto apribojimus, kuriuos Vakarų pareigūnai tikisi, kad Pekinas pradės taikyti naujaisiais metais, teigia minėti asmenys.
Kinija įvedė naujas taisykles
Pasak vieno iš minėtų asmenų, šios taisyklės gali būti taikomos kaip licencijų leidimai, pagrįsti numatomu komponentų naudojimu, arba švelnesni reikalavimai Kinijos bendrovėms pranešti vyriausybei apie savo siuntimo planus.
Kinijos prekybos ministerijos ir Pramonės ir informacinių technologijų ministerijos atstovai neatsakė į prašymą pateikti komentarą.
Šį mėnesį prekybos konfliktas paaštrėjo, Vašingtonui įvedus naujus apribojimus didelės spartos atminties mikroschemų ir kitų puslaidininkinių įrenginių pardavimui į Kiniją. Atsakydamas į tai Pekinas uždraudė JAV kariuomenei parduoti dvejopo naudojimo prekes ir kelias aukštųjų technologijų ir karinės paskirties medžiagas JAV bendrovėms.
Dėl šių priemonių, priimtų likus kelioms savaitėms iki Donaldo Trumpo sugrįžimo į prezidento postą ir griežtos Kinijos atžvilgiu darbotvarkės, smarkiai šoktelėjo kainos ir sutriko prekybos srautai, nes gamintojai ieškojo alternatyvių tiekimo šaltinių.
Pekino atsakyme teigiama, kad prekybos apribojimai taikomi kiniškoms prekėms arba prekėms su kiniškomis dalimis, kurias pardavėjai parduoda tiek šalyje, tiek už jos ribų, o tai reiškia, kad bandoma atkartoti JAV ir Europos sankcijų ekstrateritorinę taikymo sritį.
Apribojimai turėjo įtakos tiek JAV, tiek Europos bendrovėms
Šaltinių teigimu, dronų dalių siuntų apribojimai turėjo įtakos tiek JAV, tiek Europos bendrovėms. Jie teigė, kad Kinijos variklių, baterijų ir skrydžio valdiklių gamintojai apribojo tiekiamų prekių kiekį arba visiškai nutraukė jų tiekimą.
„Tokią istoriją girdžiu kas dvi ar tris dienas“, – sako „Auterion“ vykdomasis direktorius Lorenzas Meieris. Jo įmonė tiekia programinę įrangą dronams, įskaitant Ukrainoje.
„Esu tikras, kad ilgainiui tai peraugs į naujus apribojimus“, – sako jis.
Spalio mėnesį Kinija įvedė sankcijas trims JAV įmonėms, tiekiančioms prekes Amerikos kariuomenei, ir dešimčiai aukštų gynybos pareigūnų, motyvuodama Pentagono planais teikti pagalbą Taivanui. Gruodžio 5 d. Kinija dėl panašių priežasčių į sankcijų sąrašą įtraukė dar 13 JAV bendrovių.
Į šią naująją grupę įtraukta „Shield AI Inc.“, startuolis, gaminantis autonominius orlaivius, skirtus veikti be GPS ar nuotolinio piloto. Bendrovė aktyviai veikia Ukrainoje, kur dronai yra labai svarbūs kare.
Tą dieną, kai buvo įvestos šios sankcijos, „Shield AI“ paskelbė apie naują partnerystę su „Palantir Technologies Inc.“ dėl karinių orlaivių gamybos. Brandonas Tsengas, „Shield AI“ generalinis direktorius, „Bloomberg“ sakė, kad sankcijos jo bendrovei turės nedidelį poveikį ir įrodė, kad JAV kuria „stiprias atgrasymo priemones“, kurios gali užkirsti kelią dideliam konfliktui, susijusiam su Taivanu.
Pasak buvusio Jungtinės Karalystės karo lakūno, įkūrusio kelias dronų bendroves Jameso Earlo, Europos bepiločių orlaivių kūrėjai perkelia tiekimo grandines už Kinijos ribų.
„Pirkti kiniškų dronų dalių Vakaruose nebepriimtina. Kinijos apribojimai yra tik dalis proceso, kuris jau vyko“, – sako jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Kinijai būtų bai bai
