Viso pasaulio žiniasklaida įdėmiai stebi ir analizuoja galimas derybų tarp galios valstybių temas. JAV leidiniuose šis susitikimas yra lyginamas su JAV prezidento Ronaldo Reagano derybomis su sovietų lyderiu Michailu Gorbačiovu, vykusiu Ženevoje 1985 m. Tuomet pagrindinė pokalbių tema buvo branduolinio ginklavimosi varžybos, o dviejų lyderių susitikimas „padėjo sumažinti Šaltojo karo įtampą“, rašoma „New York Times“.
Leidinyje taip pat primenama, kad dabartinis dviejų prezidentų susitikimas vyks „prasčiausiame Rusijos ir JAV santykių etape nuo pat Sovietų Sąjungos griūties prieš 30 metų“.
„Mes susitinkame su žmonėmis ne tik tuomet, kai su viskuo sutinkame“
Vakarų politikai J. Bideno sprendimą vertina nevienareikšmiškai. JAV respublikonų senatorius Benas Sasse tokį veiksmą įvardijo, kaip „silpnumą“, o Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad „diplomatija įgauna galimybę tik tada, kai jūs kalbate vienas su kitu“.
Baltieji rūmai į kritiką dėl būsimo susitikimo atsakė lakoniškai: „Mes susitinkame su žmonėmis ne tik tuomet, kai su viskuo sutinkame“.
„The Hill“ rašoma, kad J. Bideno ir V. Putino susitikimas „tikėtina bus ne toks draugiškas“, kaip ankstesnis D. Trumpo ir Rusijos lyderio pasimatymas Helsinkyje. „Įtampa tarp JAV ir Rusijos vis augo iš metų į metus“, – primena leidinys. Jeigu kiti prezidentai siekė santykių su Maskva perkrovimo, tai J. Bidenas kol kas laikosi kitos taktikos: siūlo bendradarbiauti pavienėse srityse, tačiau tuo pat metu demonstruoja šaltą priešiškumą grėsmingam Rusijos elgesiui, „tikintis jį pakeisti“.
JAV jau pademonstravo, kad gali „duoti atkirtį Rusijos veiksmams“, o abiejų šalių prezidentų susitikimas „skirsis nuo to, koks vyko Helsinkyje“, skelbia CNBS. Tuomet D. Trumpas bandė susitarti su V. Putinu ir pageidavo tolimesnio bendravimo akis į akį, nedalyvaujant patarėjams.
Kremlius ir Baltieji rūmai apie konkrečią susitikimo datą ir vietą paskelbė praėjus mažiau nei savaitei po JAV generalinio sekretoriaus Anthony Blinkeno ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo susitikimo Islandijoje.
Apie ką kalbėsis?
Aštriausi derybų Ženevoje momentai, manoma, gali būti: Ukrainos klausimas, Rusijos kibernetiniai išpuoliai prieš JAV ir Rusijos branduolinio arsenalo auginimas.
Kibernetiniai išpuoliai tampa vis aštresne problema JAV, kurios bendrovės ir institucijos pastaruoju metu sulaukia neeilinio puolimo, dažnai laikinai sutrikdančio jų veiklą.
Taip pat neabejotinai bus paliestas Ukrainai itin skausmingas „Nord Stream 2“ klausimas bei Rusijos kariuomenės pajėgų didinimas prie vakarinių kaimyninių valstybių sienų. Kai kurie ekspertai mano, kad kiek netikėtas JAV atsisakymas taikyti sankcijas „Nord Stream 2“ projektui gali būti siejamas su derybų metu išgautu pažadu kažką gauti už tai mainais iš Rusijos.
Maža to, svarbiu derybų objektu gali tapti ir Baltarusijos klausimas, ypač po A. Lukašenkos įvykdyto „Ryanair“ lėktuvo priverstinio nutupdymo ir vėliau sekusio opozicijos atstovo sulaikymo. Kartu gali būti paliestas kito politinio kalinio – A. Navalno klausimas. Rusijoje pastaruoju metu opozicijos veikla faktiškai išnaikinta, viena po kitos išvaikomos ar pačios užsidarė (dėl represijų baimės) visuomeninės organizacijos ir žiniasklaidos priemonės.
„Neutraliu“, tai yra abi puses vienodai interesuojančiu klausimu, kur gali sutapti pozicijos, gali tapti kovos su pandemija klausimas. Taip pat abiem pusėms gali būti aktualus klimato kaitos problemos sprendimas, pasauliniai lyderiai tam turėtų skirti nemažai dėmesio.
Ko tikisi patys JAV ir Rusijos lyderiai?
JAV prezidentas pirmiausiai akcentuoja tai, kad jis važiuoja pirmojo savo vizito į Europą susitikti su sąjungininkai, o nes su Rusijos prezidentu.
J. Bideno teigimu, „mes esame vieningi savo ketinimuose atsakyti į Rusijos keliamas grėsmes Europos saugumui“ ir „nebus jokių abejonių dėl mūsų noro saugoti demokratijos vertybes, kurių mes negalime atskirti nuo mūsų interesų“.
Jis taip pat pažymėjo, kad imsis priemonių, jeigu Rusija bandys kėsintis į JAV suverenitetą, įskaitant kišimąsi į demokratinius rinkimus. „Ir prezidentas Putinas žino, kad aš nedelsiu su atsaku į būsimus kenkėjiškus veiksmus, – rašė J. Bidenas „The Washington Post“. – Mūsų susitikimo metu aš dar sykį pabrėšiu JAV, Europos ir kitų demokratinių valstybių su analogiška pozicija ketinimus ginti žmogaus teises ir vertybes“.
V. Putinas taip pat atskleidė savo poziciją prieš derybas. Kremliaus atstovas pažymėjo, kad sieks „pagarbos“ ir pažėrė kaltinimų JAV dėl valstybių santykių krizės.
Jo įsitikinimu, ne Rusija pirma žengė žingsnius, kurie pridarė žalos JAV ir Rusijos santykiams. „Svarbiausia, ką reikia padaryti, tai elgtis vienas su kitu pagarbiai ir atsižvelgti į vienas kito interesus. Štai tokia bendra šio žodžio prasme. Tai nėra bendra frazė, o svarbus dalykas“, – aiškino V. Putinas.
Tikimasi „Kremliaus nuspėjamumo“
Sakyti, kad tarp dviejų šalių lyderių yra įtempti santykiai, būtų nuolaidžiavimas. Bendravimas šiuo metu yra ant tokios ribos, kad J. Bidenas atvirai vadina V. Putiną žudiku, o šis atsakydamas „palinkėjo sveikatos“.
V. Putinas derybas Ženevoje turėtų išnaudoti tam pačiam tikslui, kaip ir ankstesniais metais: siekti pagarbos Rusijai tarptautinės politikos arenoje. Baltieji rūmai kažkokio proveržio iš šių derybų nesitiki, tačiau ir J. Bidenas nėra suplanavęs kažkokio „santykių perkrovimo“ santykiuose su Maskva. Geriausia, ko galima tikėtis iš šių derybų, anot Baltųjų rūmų atstovų, yra „Kremliaus nuspėjamumas ir stabilumas“.
Kai kurie politologai pažymi, kad tai gali sutapti ir su Kremliaus pozicija: nepaisant to, kad J. Bidenas yra kritiškiau nusiteikęs Kremliaus atžvilgiu už ankstesnįjį JAV prezidentą Donaldą Trumpą, V. Putinui gali būti patogiau derėtis su taip pat labiau prognozuojama JAV vadovybe, rašoma NYT.
Prieš derybas – susitikimai su Vakarų partneriais
Joe Bideno ir Vladimiro Putino susitikimas Ženevoje, numatytas birželio 16-ąją, taps pirmuoju asmeniniu abiejų prezidentų susitikimu po to, kai J. Bidenas užėmė JAV vadovo postą.
Gegužės 25-ąją Baltieji rūmai ir Kremlius patvirtino, kad jau yra numatyta seniai aptarinėjamo susitikimo data. J. Bidenas derybose Šveicarijoje su V. Putinu susitiks savo turne po Europą metu. Birželio 11-13 jis dalyvaus Didžiojo septyneto susitikime Didžiojoje Britanijoje, o birželio 14-ąją išvyks į Briuselį, kur susitiks su ES lyderiais bei sudalyvaus NATO susitikime. Tai reiškia, kad prieš susitikimą su V. Putinu iš pradžių skirs dėmesio savo sąjungininkams, tiek Europoje, tiek ir NATO.
Po J. Bideno išrinkimo prezidentu abiejų šalių vadovai kelis sykius kalbėjosi telefonu ir dalyvavo toje pačioje klimato kaitos konferencijoje 2021-aisiais.
