Dvi valandas trukęs didžiausių pasaulio ekonomikų – JAV ir Kinijos – vadovų pokalbis baigėsi, tačiau optimizmo, kad jam pasibaigus pavyks greičiau išspręsti krizes, įskaitant karą Ukrainoje, nėra daug.
J. Bidenas Kinijos lyderiui paaiškino Vakarų veiksmus siekiant atsakyti į Rusijos invaziją Ukrainoje. JAV prezidentas taip pat paaiškino, kad Kinijos laukia pasekmės, jeigu ši nuspręstų suteikti Rusijai materialinę pagalbą, nepaisant brutalaus puolimo prieš Ukrainos gyventojus.
J. Bidenas taip pat pažymėjo, kad palaiko diplomatinį krizės sprendimą.
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas penktadienį per pokalbį su JAV kolega Joe Bidenu pareiškė, kad konfliktai tarp valstybių „niekam nenaudingi“, ir pridūrė, kad Pekinas ir Vašingtonas turėtų „prisiimti“ atsakomybę už taiką pasaulyje, pranešė kinų valstybinė televizija.
„Valstybių santykiai negali pereiti į karinių veiksmų stadiją, – Xi Jinpingą citavo valstybinis transliuotojas CCTV. – Taika ir saugumas yra labiausiai vertinami tarptautinės bendruomenės turtai.“
Per dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų vadovų pokalbį – jau ketvirtą nuo J. Bideno darbo pradžios praėjusiais metais – daugiausia dėmesio veikiausiai skirta Rusijos invazijai į Ukrainą.
Lieka neaišku, ar Xi Jinpingas tiesiogiai kritikavo Rusijos prezidento Vladimiro Putino puolimą prieš Ukrainą, taip pat ar kinų prezidentas išreiškė norą padėti JAV vadovaujamai spaudimo kampanijai, nukreiptai prieš Kremlių.
Prieš J. Bideno ir Xi Jinpingo pokalbį Taivano sąsiauriu praplaukė JAV ir kinų karo laivai
Kinijos ir JAV karo laivai penktadienį praplaukė neramiu Taivano sąsiauriu, pranešė Taibėjaus ir Vašingtono gynybos pareigūnai. Abu laivai praplaukė sąsiauriu likus kelioms valandoms iki labai laukto JAV prezidento Joe Bideno ir jo kolegos kino Xi Jinpingo pokalbio apie karą Ukrainoje ir kitomis temomis.
Vandens kelias, skiriantis Kiniją nuo autonomiją turinčio demokratinio Taivano, yra įtampos zona pasaulio karinėms jūrų pajėgoms.
Kinija laiko Taivaną savo teritorija ir ne kartą žadėjo vieną dieną jį užimti, prireikus – jėga. Tuo metu Vašingtonas, svarbiausias Taibėjaus sąjungininkas, sąsiaurį laiko tarptautiniu vandens keliu.
Taivano gynybos ministerija trumpame pareiškime, atsiųstame naujienų agentūrai AFP, patvirtino, kad penktadienį Kinijos lėktuvnešis „Shandong“ praplaukė sąsiauriu.
„Pabrėžiame, kad tai žinome ir stebime visus Kinijos Liaudies išlaisvinimo armijos lėktuvus ir laivus, veikiančius Taivano sąsiaurio apylinkėse“, – sakoma pareiškime.
Vėliau JAV Gynybos departamentas elektroniniu paštu AFP pranešė, kad penktadienį Taivano sąsiauriu plaukė „vienas iš mūsų eskadrinių minininkų“.
Anot Kinijos valstybinės žiniasklaidos, Xi Jinpingas penktadienį pareiškė J. Bidenui, kad valstybių konfliktai „niekam nėra naudingi“ ir kad abi šalys turėtų „prisiimti deramą tarptautinę atsakomybę“ už taiką pasaulyje.
Panašūs karo laivų manevrai 180 km platumo Taivanio sąsiauryje nėra reti.
Pastarąjį kartą „Shandong“ juo plaukė 2020 metų gruodį – praėjus dienai po to, kai tą patį padarė JAV karo laivas.
2019-ųjų gruodį, likus kelioms savaitėms iki rinkimų Taivane, „Shandong“ taip pat praplaukė sąsiauriu.
Pekino ir Taibėjaus santykiai ypač atšalo nuo 2016 metų, kai į valdžią atėjo dabartinė prezidentė Tsai Ing-wen. Ji nepritaria Pekino požiūriui, kad sala yra „vienos Kinijos“ dalis.
Pastaraisiais metais Kinija pradėjo labiau žvanginti ginklais. Pernai Taivanas užregistravo iš viso 969 Kinijos karinių orlaivių įsibrovimus į jo oro erdvės gynybos zoną, rodo naujienų agentūros AFP parengta tokių pranešimų suvestinė. 2020 metais tokių incidentų buvo apytikriai 380.
Vadovaujant J. Bideno administracijai, Vašingtonas teikia paramą Taibėjui: iki šiol JAV patvirtino mažiausiai du ginkluotės sandorius su sala, skirtus stiprinti jos oro ir priešraketinės gynybos sistemas. Tokie sandoriai labai pykdo Pekiną, teigiantį, kad ši parama „rimtai kenkia“ JAV ir Kinijos santykiams.
