Analitikai prognozuoja, kad šios derybos gali atlikti lemiamą vaidmenį pastangoms įtikinti Turkiją nebesipriešinti Švedijos ir Suomijos stojimui į Vakarų šalių gynybos aljansą, reaguojant į karą Ukrainoje.
Abiejų lyderių santykiai buvo šalti nuo pat J. Bideno išrinkimo, nes dabartinė JAV administracija reikšdavo susirūpinimą dėl žmogaus teisių padėties Turkijoje vadovaujant R. T. Erdoganui.
J. Bidenas ir R. T. Erdoganas vėliausiai buvo susitikę per pernai spalį Romoje vykusį Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausio lygio susitikimą.
„Kalbėjomės su ponu Bidenu šį rytą, ir jis išreiškė pageidavimą susitikti šį vakarą arba rytoj. Pasakėme, kad tai įmanoma“, – nurodė R. T. Erdoganas.
Jis kalbėjosi su žurnalistais prieš išskrisdamas į Madridą, kur pirmiausiai susitiks su minėtų dviejų Šiaurės šalių lyderiais ir NATO generaliniu sekretoriumi.
R. T. Erdoganas sakė norįs susipažinti su pirmadienį Briuselyje įvykusių parengiamųjų derybų rezultatais, kad nuspręstų, ar Švedija ir Suomija pakankamai nuveikė, kad Ankara nebeblokuotų jų stojimo į NATO.
Turkija yra NATO narė ir per Aljanso viršūnių susitikimą galėtų vetuoti abiejų šalių paraiškas.
„Jau 70 metų esame NATO narė. Turkija nėra atsitiktinai į NATO įstojusi šalis“, – pabrėžė prezidentas.
„Pažiūrėsime, kokį tašką jie [Suomija ir Švedija] pasiekė, – pridūrė jis. – Nenorime tuščių žodžių. Norime rezultatų.“
Ankara kaltino Suomiją ir dar labiau – Švediją suteikiant saugų prieglobstį kurdų kovotojams, kurių dešimtmečius besitęsianti kova prieš Turkijos valstybę pareikalavo dešimčių tūkstančių žmonių gyvybių.
Turkijos lyderis taip pat ragino Suomiją ir Švediją atšaukti ginklų embargą, įvestą Turkijai 2019 metais dėl Ankaros karinio puolimo Sirijoje.
Derybos dėl naikintuvų
R. T. Erdoganas sugebėjo išlaikyti glaudžius darbo santykius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, bet tuo pačiu rėmė Ukrainos kariuomenės pastangas, todėl tapo svarbiu veikėju per šį konfliktą.
Visgi ryšiai su Maskva taip pat komplikavo turkų lyderio santykius su J. Bidenu ir NATO.
Vašingtonas 2019 metais įvedė sankcijų Ankarai, kai ši įsigijo iš Rusijos pažangių oro erdvės gynybos sistemų.
Dėl šio pirkinio Jungtinės Valstijos pašalino Turkiją iš bendros modernių naikintuvų F-35 programos ir įvedė suvaržymų jos karinių pirkimų agentūrai.
Vis dėlto Vašingtonas siuntė signalų, kad galbūt yra linkęs palikti šį ginčą praeičiai.
J. Bideno administracija užsiminė galinti parduoti Ankarai senesnės kartos naikintuvų F-16, kurie papildytų senstantį Turkijos oro pajėgų parką.
„Pats svarbiausias yra klausimas dėl F-16. Jis tebėra ant stalo“, – kalbėdamas apie artėjančias derybas su J. Bidenu sakė R. T. Erdoganas.
