Giuseppe di Matteo vardas žinomas kiekvienam italui, kuris yra girdėjęs apie Italijos mafiją. Šio 11 metų berniuko pagrobimo, kalinimo ir nužudymo istoriją dvejus metus sekė visa šalis. Praėjus daugiau nei 10 metų po berniuko mirties, jis tebelaikomas kovos prieš mafiją simboliu.
Mirtinų priešų akistata
„Šitas kalės vaikas!“ - šaukia Santino di Matteo, springdamas ir dusdamas iš pykčio. Pagriebia ant stalo padėtą mikrofoną ir sviedžia į šalį. Tada pašoka ir puola link priešais sėdinčio Giovanni Brusca. Pareigūnai spėja sulaikyti įtūžusį vyriškį, o teisėjas prašo visų nusiraminti.
Dviejų mirtinų priešų akistata įvyko Komo miesto teismo salėje. S. di Matteo, seniai su teisėsauga bendradarbiaujantis buvęs korleonesių klano narys, priešais kitą mafiozų atstovą - G.Brusca, taip pat jau kuris laikas bendradarbiaujantį su policija. Teismo procese, nagrinėjančiame „Via D‘Amelio“ žudynes, kuriose žuvo teisėjas PaoloBorsellino ir penki jo eskorto žmonės, vienas pykčio protrūkis seka kitą.
„Turėčiau nusukti tau galvą, tu gyvuly! Čia sėdi žvėris, kuris visą gyvenimą žudė gerus ir nekaltus žmones. Leiskite man į jį žiūrėti, į šitą išgamą, nužudžiusį nėščią moterį, vien dėl to, kad įtarė ją kažką žinant. Penkerius metus jis ieškojo manęs, bet rado tik mano sūnų... Aš sudraskyčiau jį gyvą...“ - nesiliauja S.di Matteo.
G.Brusca kaltinamas daugiau nei šimtu žmogžudysčių. Tikslaus skaičiaus jis nepamena.
„Įvykdžiau arba įsakiau įvykdyti daugiau nei šimtą penkiasdešimt nužudymų. Dabar neprisimenu visų jų vardų, bet žinau, kad buvo daugiau nei šimtas, tačiau tikrai mažiau nei du šimtai. Nužudžiau teisėją Giovannį Falcone ir padėjau bombą po teisėjo Rocco Chinnici mašina“, - šaltakraujiškai prisipažino buvęs „Cosa Nostra“ narys.
Tačiau ne dėl šių nusikaltimų G.Brusca, pravardžiuojamo Kuiliu, vardas buvo įrašytas į kraupiausių ir žiauriausių mafijos nusikaltėlių sąrašą.
Už tėvą sumokėjo sūnus
Šiurpi istorija nukelia į 1993 m., kai vienas iš korleonesių klano smogikų - S.di Matteo, nusprendė pasitraukti iš nusikalstamo pasaulio ir pradėti bendradarbiauti su teisėsauga. Išdavikas kėlė didžiulę grėsmę visai „Cosa Nostra“ organizacijai ir jį reikėjo nubausti. S.di Matteo galėjo išduoti pačių baisiausių nusikaltimų detales, vykdytojus ir užsakovus.
Buvo nuspręsta priversti jį atsisakyti bendradarbiavimo. Buvę S.di Matteo bendražygiai, vadovaujami G.Brusca, surezgė žiaurų ir, kaip tikėjosi, veiksmingą planą.
1993 m.lapkričio 23 d. vakare Francesca Castellese nesulaukė savo vienuolikmečio sūnaus G.di Matteo grįžtančio iš žirgyno. Nerimo ir baimės apimta motina apvažiavo visas miesto ligonines, tačiau sūnaus nerado. Ilgiau nei savaitę šeima gyveno nežinomybėje, kol gruodžio 1 d. gavo trumpą raštelį ir kelias nuotraukas. Tebuvo parašyti du žodžiai: „Užkimšk burną“, o nuotraukose - Giuseppe, laikantis praėjusios dienos laikraštį.
Dar po dviejų savaičių, gruodžio 14 d., puolusi į neviltį berniuko motina policijai pranešė apie sūnaus dingimą. Netrukus S.di Matteo tėvas gavo naują pranešimą. Jame buvo parašyta: „Mes turime vaiką, o tavo sūnus neturi kelti jokių tragedijų“.
Policijos paieškos buvo bevaisės, niekas nežinojo, kur kalinamas mažasis Giuseppe. Nepaisydamas nežmoniško spaudimo, įtampos ir kitų prieštaringų jausmų, S.di Matteo neatsisakė pasirinkto kelio ir toliau bendradarbiavo su teisėsaugininkais. Toks stoiškumas varė G.Brusca ir jo sėbrus į neviltį. Jie slėpė berniuką įvairiose vietose, taip mėtydami pėdsakus.
Kalintojas atskleidė detales
Jau daug vėliau, vienas iš pagrobimo vykdytojų, Giuseppe Monticciolo, atskleidė visas vienuolikmečio įkalinimo istorijos detales.
„G.Brusca įsakydamas pagrobti S.di Matteo sūnų tikėjosi sklandžiai ir operatyviai užtildyti S.di Matteo. Tačiau viskas pakrypo netikėta linkme. Šeimai siuntėme bauginančius raštelius, fotonuotraukas ir vaizdo įrašus, kuriuose Giuseppe ilgais plaukais vis labiau sumenkęs, sveriantis apie 30 kilogramų. Tačiau tėvas apleido savo sūnų ir toliau pasakojo paslaptis policininkams, o mes neįstengėme jo užčiaupti“, - prisiminė mafiozas.
G.Monticciolo daugiausia bendravo su berniuku. Jis sukonstravo slaptą bunkerį, kuriame be saulės šviesos ir gaivaus oro gurkšnio buvo laikomas vaikas.
„Jis manęs prašydavo leisti pažiūrėti į jūrą, kurią girdėdavo ošiant, ar leisti paliesti gėles, kurių kvapą įsivaizduodavo jaučiantis. Negalėjau patenkinti jo prašymų, tačiau parūpinau jam žurnalų apie žirgus, kuriuos jis taip mėgo“, - toliau pasakojo buvęs berniuko kalintojas.
Nusprendė nebežaisti
Giuseppe ir jo šeima išgyveno daugiau nei dvejus pragaro metus. Pagrobėjai niršo ir G.Brusca ėmė prarasti savitvardą. Vaikas jiems tapo per sunki našta, todėl boso galvoje gimė neįtikėtino žiaurumo planas.
„Bosas visai neteko proto. Niekas negalėjo jo įtikinti, kad atsikratydamas berniuko sulauks bumerango smūgio ne tik sau, bet ir visoms „šeimoms“. Jis buvo kaip apsėstas. Kas galėjo išdrįsti paprotinti G.Brusca. Kol mes įkalinti savo baimės kankynėje tikėjomės, kad bosas persigalvos, mažojo Giuseppe gyvenimas artėjo link žiaurios pabaigos“, - pasakojo G.Monticciolo.
1996 m., po 779 dienų įkalinimo, sulaukęs vos trylikos metų G.di Matteo buvo pasmaugtas ir įmestas į rūgšties statinę. Su vaiku buvo nežmoniškai susidorota dėl to, kad jo tėvas išdavė savo mafiozų klaną ir „Cosa Nostra“ priesaiką. Sukrečianti žinia pašiurpino visą šalį. Galima sakyti, kad tai buvo korleonesių klano pabaigos pradžia.
„Nugalėjo mafiją“
Visai netrukus, vakarieniaudamas restorane su žmona ir broliu, G.Brusca buvo suimtas. Ilgainiui ir jis tapo policijos informatoriumi. Mainais į įvairias privilegijas, tokias kaip galimybė pasimatyti su šeima laisvėje ar naudotis mobiliuoju telefonu kalėjime, jis sutiko papasakoti apie įvykdytus nusikaltimus ir jų bendrininkus.
Kiti mažojo kankinio Giuseppe pagrobėjai taip pat neišvengė teismo nuosprendžių, tačiau pasirinko jau pramintą atgailaujančiųjų kelią ir dalijosi informacija su pareigūnais. Dabar daugelis jų jau išėję į laisvę. Jiems sukurtos naujos, netikros tapatybės.
Tačiau G.Monticciolo buvo teisus, sakydamas, kad nebus išvengta bumerango smūgio. Jis kaip atominio sprogimo banga sugriovė korleonesių klaną ir sukrėtė „Cosa Nostra“: vyriausieji klano bosai įkalinti, o kiti pradėjo bendradarbiauti su policija.
„Nekalto berniuko nukankinimas ir žmogžudystė pakirto mafijos galią. Tai blogiau nei pralaimėti teisėjams ir policininkams. Išsigimusi „Cosa Nostra“ neteko savo veido ir žmonių pagarbos“ - teigė G.Monticciolo.
Praėjus dvylikai metų Italija nepamiršo nekaltai nužudyto berniuko ir neatsisakė kovos su mafija. Šių metų lapkričio 10 dieną Palermo provincijoje, San Giuseppe Jato miestelyje, dalyvaujant Italijos teisingumo ministrui Angelino Alfano ir vidaus reikalų ministrui Roberto Maroni, buvo atidarytas Giuseppe di Matteo atminimo parkas. Šis parkas įkurtas iš mafiozų konfiskuotoje žemėje, kurioje prieš dvylika metų buvo žiauriai nužudytas mažasis Giuseppe.
Parko atidaryme dalyvavo ir berniuko motina, dėkodama susirinkusiems už palaikymą ji pasakė: „Tai yra didelė pergalė. Man labai sunku, tačiau turiu pasakyti, kad Giuseppe nugalėjo mafiją“, - sunkiai ašaras tramdė Giuseppe motina.
