Norėtumėte kasmet švęsti du gimtadienius? Metas į mėlynojo kraujo paieškas. Mat karalienė Elžbieta II iš tiesų gali sau tai leisti. Jos tikroji gimimo diena yra balandžio 21-oji. Tačiau karalienės „oficialioji“ gimtadienio šventė yra rengiama antrąjį birželio šeštadienį. Kodėl? Tokios ilgametės tradicijos – geresnis oras atšvęsti visiems kartu.
Karališkoji šeima per ilgus šimtmečius turi susiformavusi ir daug keistesnių tradicijų, kurios XXI a. gali pasirodyti gana keistos. Tačiau, bent jau kol kas, jų atsisakyti neskubama.
Dūdmaišininkas
Karalienė mėgsta škotų dūdmaišių skleidžiamus garsus, todėl renkasi ne tradicinę „žemės gyventojų“ išmaniojo telefono melodiją, o specialiai tam įdarbintą dūdmaišininką. Vyrukas kiekvieną rytą nuo 7 iki 9 ryto (priklausomai nuo karalienės dienotvarkės) po jos langais sugroja melodingą kūrinį, kuris turėtų praskaidrinti Elžbietai II nuotaiką visai dienai, rašoma „The Daily Beast“.
Formaliai „Suvereno dūdmaišininko“ pareigos atsirado dar karalienės Viktorijos laikais. Pirmą sykį dūdmaišių melodijas ji išgirdo 1842-aisiais, kelionės į Škotiją metu. Tuomet ji nusprendė, kad tai yra dalykas, kurio atsisakyti neįmanoma. Dūdmaišininkai formaliai yra britų kariuomenės karininkai – jie išlaiko savo statusą ir tarnaudami karališkųjų rūmų poreikiams.
Ši darbo vieta nuo tol buvo nuolatinė, išskyrus Antrojo pasaulinio karo metus, kuomet buvo nuspręsta, kad laikyti karius tokiam reikalui yra pernelyg didelė prabanga sunkmečiu.
Beje, princas Čarlzas nėra dūdmaišių gerbėjas, už tai pas jį pilnu etatu dirba arfininkė.
Sostinė moka karalienei nuomą
Vienas iš seniausių karališkųjų ritualų yra kasmetinis miesto atstovų mokamas „nuomos mokestis“ karališkajai šeimai. Pirmą sykį rašytiniuose šaltiniuose jis buvo užfiksuotas 1211-aisais.
Nuo tų laikų Londonas kasmet oficialiai perduoda Karalienės patarėjui (angl. Queen’s Remembrancer) kirvį ir peilį, šešias pasagas ir 61 vinis. Istoriškai Karalienės patarėjo (arba Karaliaus patarėjo) pareigos buvo įkurtos fiksuoti skolų ir mokesčių mokėjimus, iš esmės atitinka iždininko priežiūros instituciją.
Santykiai tarp monarchų ir parlamento ne visada buvo tokie draugiški, kaip šiomis dienomis. Pavyzdžiui, kruvino Anglijos pilietinio karo (1642–1651) metu vienas karalius parlamento sprendimu buvo ir nukirsdintas.
Čarlzas I (1600-1649) pralaimėjo kovą parlamento pajėgoms vadovavusio karybos genijaus Oliverio Kromvelio kariaunai, nesutiko su siūlymu įvesti konstitucinės monarchijos santvarką ir buvo nuteistas myriop. Tiesa, respublikos gyvavimas truko neilgai. Jau 1660-aisiais monarchijos valdžią atstatė sostą perėmęs Čarlzo I sūnus, Čarlzas II.
Prisimenant Guy’ų Fawkesą ir jo bandymą susprogdinti Lordų rūmus kartu su ten turėjusiu viešėti, tuomet penkiamečiu Čarlzu I, Parlamento rūmai yra nuodugniai tikrinami iki pat šių dienų prieš kiekvieną karališkosios šeimos nario apsilankymą.
Be to, vienas iš parlamento narių kasmet yra „paimamas įkaitu“, kol karalienė sėkmingai sudalyvauja ceremonijose.
Vienas iš tokių buvusių įkaitų, Jimas Fitzpatrickas BBC pasakojo, kad Karališkuosiuose rūmuose jam buvo pasiūlytas džinas su toniku ir leista žiūrėti karalienės kalbą parlamente per televizorių.
„Jie neužrakino manęs, tačiau buvo imtasi priemonių, kad aš niekur nedingčiau“, – cituojamas politikas.
Sumuštiniai be kampų
Kai jūs esate Didžiosios Britanijos karališkosios šeimos narys, nori ar nenori tenka pripažinti realybę – jūsų protėvių mirties troško ne vienas žmogus.
Tai gali padėti paaiškinti teoriją, kodėl jiems pateikiami sumuštiniai yra pateikiami su nupjaustytais stačiais kampais – karalienės Viktorijos vyras Albertas turėjo fobiją bet kam, kas „priminė karsto formą“.
Varnai – karalystės gynėjai
Legenda tvirtina, kad karalystė sugrius kai varnai paliks Londono Tauerio bokštą. Šis viduramžius siekianti teorija yra vertinama taip rimtai, kad anglai ne tik laiko mažiausiai šešis varnus, tačiau ir samdo specialiai juos prižiūrėti skirtą specialistą.
Jau karaliaus Čarlzo II-ojo laikais varnai buvo šeriami ir saugomi, nepaisant asmeninio karališkojo astronomo Johno Flamsteedo protestų, kuriam paukščiai trukdė atlikti mokslinius darbus observatorijoje.
Varnai turi savo oficialų „Varnų prižiūrėtoją“ ir yra oficialiai tarnaujantys Didžiosios Britanijos kariuomenėje. Patekdami į Tauerio bokštą jie „prisiekia“ savo ištikimybę. Kadangi kalbėti jie, savaime suprantama, negali, tai jų vardu yra išduodamas atitinkamas sertifikatas su priesaika.
Kaip ir tikri kariai, jie gali būti atleisti nuo tarnybos, jeigu netinkamai vykdo savo užduotis. Skelbiama, kad varnas George’as buvo atleistas iš savo pareigų dėl pomėgio snapu kapoti televizijos antenas, o varnas Grogas „paskutinį sykį buvo pastebėtas Yst Endo aludės kieme“.
Asmuo, atsakingas už dantų pastos atsiradimą ant dantų šepetėlio
2018-aisiais pasirodė dokumentinis filmas, kuriame buvęs princesės Dianos asmeninis liokajus papasakojo apie Princo Čarlzo tarnų kasdienybę.
Jis atskleidė, kad asmeninis tarnas Michalas Fawcettas rytais išspausdavo princui ant dantų šepetėlio reikiamą kiekį dantų pastos.
Iš visų karališkosios šeimos narių būtent princas Čarlzas turi didžiausią liokajų armiją: jam dirba daugiau nei 100 tarnų, įskaitant virėjus, tvarkytojas, sodininkus, valytojus ir net tris asmeninius liokajus, kurie yra atsakingi už savo valdovo drabužių parinkimą.
Pasak karališkosios šeimos istorijos eksperto Briano Hooey, tarnai ne tik blizgina princo Čarlzo batus, tačiau ir lygina jo batraiščius.
Šiek tiek apie etiketą
Pagrindinė taisyklė – karalienei niekada negalima atsukti nugaros. Knygos apie karalienę Elžbietą autorė Jane Eastoe cituoja tokį pamokymą, kaip elgtis karalienės aplinkoje, kuris buvo išsakytas moteriškų skrybėlių kūrėjui Frederickui Foxui: „Neliesk karalienės, neuždavinėk jai klausimų ir neatsuk jai nugaros“.
Pastaroji taisyklė F. Foxui susitikimo metu sukėlė gerokai sąmyšio: „Karalienė stovėjo kitoje ilgo kambario pusėje… Aš priėjau, mes pabendravome. Kuomet buvo laikas nueiti, aš likau prikaltas prie grindų. Aš pamaniau, kad jeigu eisiu atbulomis, tai tikrai užsikabinsiu už baldų ar vieno iš korgių ir nukrisiu“.
Pasak australo, iš nepatogios situacijos jį išgelbėjo pati karalienė. Tuo metu ji atsuko jam nugarą ir paprašė savo asistentės parinkti tinkamą batų porą, taip suteikdama progą jam pasitraukti.
