„Šiandien garsiau nei vakar“, – pasakojo keturiolikmetė D. Karpinska.
Po truputį žengia pirmyn
Portalas „The Guardian“ skelbia, jog už 15 kilometrų, per žydinčias žalias pievas, rusai po truputį žengia pirmyn. Vasarį jie užėmė Avdijivkos miestą Rytų Ukrainoje. Praėjusį mėnesį jie surengė netikėtą puolimą ir užėmė nedidelį Očeretynės miestelį, geležinkelio mazgą.
Balandio pabaigoje jie užgrobė kaimyninius kaimus. Fronto linija vis labiau artėja prie Hrodivkos, kadaise taikios 1 500 žmonių bendruomenės, dabar atsidūrusios ant išnykimo ribos.
Paaugliai ruošiasi išvykti
„Praėjusią savaitę mano šeima nusprendė, kad atėjo laikas. Pakuojamės daiktus“, – sakė 17-metė Liza Šapovalava. Prieš dvejus metus ji su tėvais išsikraustė po to, kai Vladimiras Putinas surengė plataus masto puolimą. Jie sugrįžo, bet vėl išvyksta, šį kartą galbūt visam laikui. L. Šapovalava sakė, kad nori studijuoti psichologiją universitete – galbūt Kyjive.
Jos bendraklasis Maksimas Čuprinas pridūrė: „Mes nesame laimingi. Žinoma, norime, kad Ukrainos kariuomenė nugalėtų. Bet aš esu realistas“.
Kaip ir suaugusieji, mokiniai naudojasi „Deep State“ – programėle, kurioje rodomi Rusijos laimėjimai mūšio lauke. Kitų įrodymų yra ir netoliese: Rusų bombos pataikė į Hrodivkos bendruomenės salę ir išmušė kaimo mokyklos langus.
21 metų Ivanas Anysymovas svarstė, ar priešas negalėjo žengti tiesiai į Hrodivką dėl kalvoto reljefo, kurį lengviau apginti. Apie rusus jis sakė: „Jie galvoja, kad yra pranašesni, kad jų kultūra geresnė. Tai netiesa. Mes tiesiog norime gyventi savo gyvenimą“.
„Istorinė Rusijos dalis“
Kremlius teigia, kad Ukrainos rytinės provincijos yra „istorinės“ Rusijos dalys. 2014 m. Rusija prarijo du pagrindinius Donbaso srities miestus – Donecką ir Luhanską. 2022 m. Rusijos kariai užėmė didžiąją dalį Luhansko srities. Vienas iš pagrindinių Rusijos prezidento karo tikslų yra pasiekti Donecko srities administracines ribas.
Šis tikslas atrodė neįmanomas. Tačiau dabar begalės Ukrainos miestų staiga atsidūrė pavojuje, nes į priekį juda Rusijos koviniai daliniai, kuriems padeda lėktuvai, mėtantys mirtinas skraidančias bombas.
V. Putino generolai naudoja klasikinę Antrojo pasaulinio karo laikų sovietų karinę taktiką. Jie bando apsupti Ukrainos karius keliais frontais.
Užėmus Očeretynę, Maskvai atsiveria palankios galimybės. Ji gali veržtis į vakarus per Hrodivką į Pokrovsko miestą, kuriame yra pagrindinė Ukrainos karinė bazė. Arba jos pajėgos gali judėti į šiaurę. Jei Rusijai pavyks užimti Časiv Jaro miestą, ji galės tuo pat metu žengti iš pietų ir atplėšti dar vieną didelį Ukrainos teritorijos gabalą.
Kol kas Ukraina laikosi Časiv Jare. Panašu, kad rusai pasiekė rytinį miesto pakraštį. Vyksta įnirtingos kovos.
Jei Časiv Jaras kris, Maskva galės pasinaudoti šia iškilia padėtimi ir smogti netoliese esantiems Ukrainos kariniams miestams: Kostiantynivkai, Kramatorskui ir Slovianskui. Juose gyvena dešimtys tūkstančių civilių gyventojų ir daug kariškių. Ukrainos Donbaso srities ateitis atrodo vis niūresnė.
Nebėra, ko šaudyti
Miško treniruočių stovykloje leitenantas Andrijus Todorovas papasakojo apie Ukrainos nesėkmes.
Jis pasakojo, kad jo „Rubiž“ brigada (Ukrainos nacionalinės gvardijos dalis) anksčiau šaudė amerikietiškais 120 mm didelės sprogstamosios galios minosvaidžiais M933A1.
„Jie buvo geri, su puikiu saugikliu“, – prisiminė jis. Tačiau 2023 m. birželį amunicija baigėsi. Daugiau jų nebuvo atvežta.
„Tris iš jų pasilikome specialiam taikiniui, – sakė jis. – Mano vaikinai negavo daugiau JAV amunicijos. Tikiuosi, kad jos gausime. Darome viską, kas įmanoma, kad išlaikytume savo pozicijas ir išlaikytume liniją“.
Šešis mėnesius vėlavusi JAV karinė pagalba, dėl kurios kalti Maskvai palankūs Atstovų Rūmų respublikonai Vašingtone, Ukrainai kainavo brangiai. Tai leido Rusijai susigrąžinti strateginę iniciatyvą po nesėkmingo Kyjivo kontrpuolimo praėjusią vasarą.
Pirmieji naujos JAV karinės pagalbos kroviniai, sudarantys 61 mlrd. dolerių (56 mlrd. eurų) vertės paketą, pasiekė Ukrainą. Tarp jų yra artilerijos sviedinių ir tolimojo nuotolio raketų, tačiau prireiks kelių savaičių, kol ginklai ir įranga pasieks fronto liniją.
Rusai juda lėtai
„Rusai juda gana lėtai. Bet vis dėlto jie juda. Tai problema“, – sakė nacionalinės gvardijos kapitonas Volodymyras Černiakas.
Jis sakė, kad jo kariai galėtų sėkmingai ginti pozicijas, jei Vakarų šalys aprūpintų Ukrainą tinkama amunicija ir lėktuvais F-16 (priešlėktuvinėmis sistemomis, galinčiomis numušti rusų naikintuvus).
„Be jų mes kovojame prieš jų raketas su savo pėstininkais. Tai nesąmonė“, – sakė jis.
Praėjusią savaitę vienas saugumo pareigūnas Kyjive sakė, kad padėtis yra „labai sudėtinga“, bet „ne katastrofiška“.
Pasak V. Černiako, Rusijos kariuomenė prisitaikė po to, kai 2022 m. nepavyko užimti Kyjivo, ir suintensyvino dronų gamybą. Dabar rusai turi „du ar tris kartus“ daugiau dronų su pirmojo asmens vaizdu, kuriais skraido nuolat, taip pat ir naktį.
Tai reiškia, kad buvo sunkiau aprūpinti fronto pozicijas ir keisti karius, sakė jis. Be to, rusai buvo pasirengę aukoti daug vyrų ir šarvuočių brangiai kainuojančioje „mėsmalėje“. Jis pridūrė: „Jų taktika paprasta, kruvina, nežmoniška ir veiksminga“.
Kovą po Avdijivkos okupacijos Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad visoje šalyje statoma gynybinių įtvirtinimų, kurie siekia 1,9 tūkst. kilometrų.
Tačiau Očeretynėje rusų brigados aplenkė šias naujas gynybines linijas. V. Černiakas teigė, kad jo kariai yra įgudę rengti minų laukus, tačiau Ukrainos kariuomenei trūksta specializuotų inžinerijos padalinių, kuriuos naudoja Rusijos pajėgos, kad galėtų greitai įrengti bunkerius ir tranšėjas po kiekvieno maždaug kilometro pažengimo į priekį.
Rusija ne viena
Kitas nacionalinės gvardijos karininkas, majoras Maksymas Taranas, pabrėžė, kad Rusija kovoja ne viena. Šiaurės Korėja tiekė balistines raketas, Kinija – technines dalis, o Iranas – dronus kamikadzes.
„Taip, mes laimėsime šį karą. Tačiau tai priklauso nuo Vakarų. Patys vieni užtruksime 100 metų“, – sakė jis.
V. Černiakas pridūrė, kad Kremlius turi ilgalaikių ambicijų Europoje ir už jos ribų.
„Istoriją rašo nugalėtojai. Jei Rusija užims Ukrainą, po 20 metų tai gali būti Kinija ir Rusija, o ne JAV ir Jungtinė Karalystė", – perspėjo jis. Kai kurie stebėtojai mano, kad Ukrainos perspektyvos yra šviesesnės, nei atrodo.
„Nemanau, kad Donecko sritis prarasta, – sakė buvęs Ukrainos gynybos ministras Andrijus Zahorodniukas. – Tai priklauso nuo to, kada atvyks įranga. Jei gausime šios amunicijos, tikrai galėsime sustabdyti Rusiją ir gerokai pakenkti jos pajėgumams“.
Hrodivkoje jau dvejus metus uždaryta vietos mokykla, o visos pamokos vyksta nuotoliu. Mokiniai vis tiek ten susitinka, susirenka futbolo aikštėje arba sėdi žaidimų aikštelėje prie violetinių lelijų.
Mokiniai baigė žaisti kortomis ir išvyko ant mopedų ir dviračių. Jie prisiparkavo prie kaimo parduotuvės. Artilerija toliau dundėjo.
„Mes nežinome, kas nutiks. Galbūt mūsų namas išliks, – sakė L. Šapovalava. – Galbūt ne. Viskas čia eina į pabaigą“.
