Didžiausias Amerikos bankas „Bank of America“ atsidūrė galingo skandalo centre.
Programišiai į internetą įdėjo dokumentus, liudijančius, kad bankas, norėdamas išvengti žadamo „WikiLeaks“ susidorojimo, pavedė trims privačioms konsultacinėms kompanijoms, turinčioms patirties atlikti subtilius Vyriausybės pavedimus, parengti skandalingojo portalo diskreditavimo ir sunaikinimo programą. Tarp bankui pasiūlytų ne visai teisėtų priemonių – suklastotų dokumentų pakiša, programišių atakos ir žurnalistų spaudimas.
Parūpo „Anonimai“
Ši istorija vargu ar būtų patekusi į viešumą, jei ne vieno žmogaus, vardu Aaronas Barras, savimeilė. Jis vadovauja „HBGary Federal“ – Vašingtone esančiai kompanijai, kuri vyriausybinėms ir privačioms organizacijoms teikia informacijos saugumo paslaugas. Ponas E. Barras tyrinėjo socialiniuose tinkluose „Facebook“, „Twitter“, „Livejournal“ spausdinamą informaciją ir tikėjosi iš jos uždirbti. Jis rinko duomenis apie vienus ar kitus asmenis, kurie įdomūs Vyriausybei ar teisėsaugininkams, tyrinėjo jų tarpusavio ryšius, veiklą.
Pirmuoju jo grobiu turėjo tapti programišiai iš grupės „Anonimai“ („Anonymous“), kuriems praėjusių metų gruodį pavyko iš rikiuotės išvesti „MasterCard“, „Visa“, „PayPal“ ir daugybę kitų vyriausybinių JAV ir Švedijos tnklalapių.
„Anonimų“ programišių atakų aukomis tapo organizacijos, persekiojančios skandalingąjį „ WikiLeaks“. Į kibernetines „ WikiLeaks“ priešų tinklalapių atakas įsitraukė tūkstančiai pasaulio žmonių, be to, daugelis programišiais tapo pirmą kartą. Pokalbių svetainėje, kur bendravo programišiai, naujokams buvo siūloma parsisiųsti programą, kuri supaprastintų atakas.
„Anonimais“ iš karto susidomėjo daugelio šalių teisėsaugos institucijos ir specialiosios tarnybos. Netrukus pasipylė pirmieji areštai (Olandijoje ir JAV), tačiau judėjimo lyderių nustatyti nepavyko. Aktyviausiai darbavosi Federalinis tyrimų biuras (FTB), tiesa, ne visai sėkmingai.
Garbėtroška A. Barras
A. Barras nutarė padėti federalams. Aišku, ne už ačiū.
Jis tapo „ Anonimų“ bendruomenės nariu. Apie tai pasiskelbęs socialiniuose tinkluose, jis infiltravosi į jų pokalbių svetaines ir pradėjo po kruopelytę rinkti informaciją apie judėjimo vadovus. Darbo rezultatas — dešimties lyderių ir 30 aktyvių programišių iš JAV, Australijos,Vokietijos ir Olandijos sąrašas, kurį A. Barras ruošėsi pateikti FTB bendradarbiams per susitikimą vasario 7 dieną.
Tačiau vien pajamų A. Barrui buvo per mažai – jam reikėjo garbės. Todėl apie savo laimėjimus jis papasakojo „The Financial Times“. Interviu, išspausdintas vasario 4 dieną, buvo paskanintas FTB darbuotojo žodžiais, kad „Anonimų“ lyderiams gresia dešimt metų kalėjimo.
„Anonimų“ kerštas
„Anonimų“ pokalbių svetainėje tą dieną dėjosi kai kas neįtikėtina: juk kibernetinių atakų sumanytojai žmones įtikinėjo, kad jų dalyvių susekti neįmanoma. Kai kurie išsigando ir paskubomis ėmė trinti iš savo kompiuterių „nusikaltimo“ pėdsakus, tačiau dauguma užsidegė „kurmį“ pamokyti. Vėliau interviu „Forbes“ A. Barras pasakojo, kad tikėjosi keršto, tačiau manė, kad blogiausiu atveju programišiai išves iš rikiuotės jo tinklalapį. Tačiau „Anonimų“ kerštas buvo kur kas žiauresnis.
Jie įsiskverbė į A. Barro puslapius socialiniuose tinkluose ir išsiuntinėjo jo draugams neva paties rašytus įžeidžiamo turinio laiškelius, paskelbė internete jo mobilaus telefono numerį ir paragino „WikiLeaks“ šalininkus skambinti jam dieną naktį. O svarbiausia – programišiai prasiskverbė į jo asmeninį paštą. Nukopijavo daugiau kaip 50 tūkst. pranešimų ir juos paviešino. Operacija „Atpildas“ truko mažiau nei 24 valandas. Joje dalyvavo penki programišiai, tarp jų ir 16-metė.
„Tai buvo nesudėtinga, – komersant.ru teigė programišius iš Rusijos. – Nežinau, kodėl A. Barro klientai jam moka. Juk šis idiotas nesugebėjo pasirūpinti net savo saugumu."
Išdavė laiškai
Iš pradžių atrodė, kad dėl viso šito nukentės tik A. Barro ir jo bendrovės reputacija, tačiau istorija tuo nesibaigė. Tarp A. Barro laiškų buvo rastas „WikiLeaks“ kompromitavimo ir sunaikinimo planas. Susirašinėjimas liudija, kad ši programa buvo sukurta pagal didžiausio Amerikos banko „Bank of America“ užsakymą.
Šis bankas turėjo motyvų suvesti sąskaitas su „WikiLeaks“. Prieš metus viename iš interviu Julijanas Assange'as užsiminė, kad turi konfidencialios informacijos, kuri gali rimtai pakenkti „Bank of America“ reputacijai. O lapkričio 29 dieną jis papasakojo žurnalistams, kad po diplomatinių depešų publikavimo pradės viešinti bankų dokumentus, kurie atskleis didžiausių JAV finansinių institucijų korupcinius ryšius. Vos jam paminėjus „Bank of America“, banko akcijų vertė iš karto smuko 3 procentus.
Įkurtas krizių štabas
Sausio 2 dieną „New York Times“ buvo išspausdinta žinutė, kurioje neįvardytas „Bank of America“ darbuotojas pasakojo, kad lapkričio 30 dieną banko vadovybė sušaukė skubų posėdį, kuris baigėsi gerokai po vidurnakčio. Buvo suformuotas krizių štabas, į kurį įtraukti 15 iš 20 aukščiausiųjų banko vadovų. Prestižinei konsultacinei kompanijai „Booz Allen Hamilton“ buvo patikėta atlikti banko veiklos analizę remiantis informacija, kuri galėjo pakliūti „WikiLeaks“. Be to, banko vadovybė kreipėsi į JAV teisingumo ministeriją ir prašė rekomenduoti advokatų kontorą, kuri galėtų parengti banko reputacijos gynybos strategiją, jeigu būtų paviešinta kompromituojama informacija. Ministerija pasiūlė „Hunton & Williams“.
Tačiau, sprendžiant iš A. Barro susirašinėjimo, bankas neplanavo apsiriboti gynyba: jis pavedė „Hunton & Williams“ padaryti taip, kad kompromituojama medžiaga apskritai nepakliūtų į tinklą. Advokatai turėjo rasti būdą paduoti J. Assange'ą į teismą ir pasiekti, kad jo svetainė būtų uždaryta. Trims „Hunton & Williams“ samdytoms konsultacinėms kompanijoms, kurios specializuojasi informacijos saugumo srityje –„HBGary“,„Federal“,„Palantir Technologies“ ir „Berico Technologies“, – buvo pavesta parengti „WikiLeaks“ kompromitavimo ir sunaikinimo strategiją.
Visų šių trijų firmų klientai, be komercinių organizacijų, yra ir JAV valstybinės struktūros. Remiantis oficialia informacija, per pastaruosius metus vien nuo sutarčių su Pentagonu ir FTB jos uždirbo daugiau kaip 15 mln. dolerių.
Kilo skandalas
A. Barro laiškuose aprašomos priemonės, kurios buvo pasiūlytos „Bank of America“: siūlymas bendradarbiauti buvusiems „WikiLeaks“ darbuotojams, kurie paliko projektą po nesutarimų su J. Assange'u, kompromituojamos medžiagos apie projekto darbuotojus paieškos socialiniuose tinkluose, „WikiLeaks“ diskreditacija pakišant tinklui sufabrikuotų dokumentų, kibernetinės atakos turint tikslą gauti informacijos apie portalo informatorius ir liberaliems žurnalistams daromas spaudimas.
Paviešinta programa JAV sukėlė didelį skandalą. „Įsivaizduokite: galinga Amerikos korporacija persekioja skandalingos informacijos viešinimu užsiimantį portalą ir jam simpatizuojančius Amerikos žurnalistus, – stebėjosi žinomas informacinių technologijų ekspertas Marcas Stevensas. – Be to, pasitelkusi konsultacines firmas, kurios palaiko glaudžius ryšius su JAV Vyriausybe. Skamba kaip holivudinio filmo scenarijus. Tačiau tai ne filmas." „Bank of America“ paskubėjo atsiriboti nuo skandalo. Jo atstovai pareiškė, kad nesamdė nei „HBGary“, nei kitų. Beje, žurnalistai tuo netiki ir toliau tiria šią istoriją.
„Hunton & Williams“ jos nekomentuoja. Tačiau kompanijos „Palantir Technologies“ ir „Berico Technologies“ jau atsiprašė vieno žurnalisto, kuris minimas jų dokumentuose kaip potencialus taikinys, ir išplatino pareiškimą, kad jie palaiko žodžio laisvę. O A. Barras, bijodamas, kad su juo gali susidoroti „Anonimai“, jau kuris laikas neišeina iš namų. Dėl viso pikto savo namų kompiuterį jis laiko išjungtą.
Leonas Grybauskas