90-metis Ghulam Azamas (Gulam Azamas), kuris karo metais vadovavo didžiausiai islamiškai šalies partijai „Jamaat-e-Islami“, o dabar yra jos dvasinis lyderis, prieštaringai vertinamame Tarptautinių nusikaltimų tribunole buvo pripažintas kaltu dėl visų penkių kaltinimų, tarp jų – kaltinimų nužudymu ir kankinimu.
„Dėl senyvo amžiaus ir sveikatos komplikacijų jis buvo nuteistas atskirai pagal penkis kaltinimus. iš viso jis turės kalėti 90 metų", – vienas advokatas sakė prie teismo rūmų.
„Šioks toks teisingumas įvykdytas, tačiau nesame laimingi“, – pridūrė jis.
Prieš Tarptautinių nusikaltimų tribunolui paskelbiant šį nuosprendį, daugelyje Bangladešo miestų prasiveržė smurtas. Islamistų šalininkai susirėmė su policija, kuri šaudė guminėmis kulkomis į „Jamaat-e-Islam“ aktyvistus, ginkluotus savadarbiais sprogstamaisiais užtaisais.
„Jamaat-e-Islam", kuri yra didžiausia šalyje islamiška partija ir svarbi opozicijos narė, ragino pirmadienį surengti streiką visoje šalyje, protestuojant prieš nutartį. Pasak jos, tokiais teismais dėl karo nusikaltimų siekiama eliminuoti jos lyderius.
Prokurorai siekė mirties bausmės Ghulam Azamui ir sakė, kad jis buvo „švyturys“, vedęs visus karo nusikaltėlius, ir savisaugos būrių, kurie įvykdė daugelį žiaurumų 1971 metais, „architektas“.
Kai Indija įsikišo devynis mėnesius vykusio karo pabaigoje ir tapo aišku, kad Pakistanas pralaimi, tie ginkluoti būriai nužudė dešimtis profesorių, dramaturgų, kino kūrėjų, gydytojų ir žurnalistų.
Ghulam Azamas buvo įvardytas kaip šių intelektualų žudynių sumanytojas. Daugelio aukų kūnai buvo rasi praėjus kelioms dienoms po karo pabaigos vienoje šlapynėje netoli sostinės, užrištomis akimis ir už nugaros surištomis rankomis.
G.Azamas tapo penktuoju Tarptautinių nusikaltimų tribunolo nuteistu asmeniu. Anksčiau trims islamistams buvo skirta mirties bausmė, o dar vienas nuteistas kalėti iki gyvos galvos.
Kitaip nei kitų karo nusikaltimų teismų, Bangladešo tribunolo nepalaiko Jungtinės Tautos (JT). Niujorke įsikūrusi žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ teigia, kad jo procedūros neatitinka tarptautinių standartų.
Vyriausybė tvirtina, jog šie teismai reikalingi, kad būtų užgydytos 1971 metų karo, anot Dakos, nusinešusio apie 3 mln. žmonių gyvybių, paliktos žaizdos.
Nepriklausomų šaltinių duomenimis, per tą karą žuvo 300–500 tūkst. žmonių.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
