Tos pačios apklausos duomenimis, Estijoje (67 proc.) ir Latvijoje (62 proc.) didžioji dauguma respondentų taip pat teigiamai vertina narystę 27 valstybių bloke, skelbia portalas „Euronews“.
Tam yra daug priežasčių. Šioms Rytų Europos valstybėms, kurios iki 1991 m. buvo aneksuotos Sovietų Sąjungos, ES suteikė daug naudos. Tai bevizis režimas, ekonominis vystymasis ir žmogaus teisės – ir tai tik nedidelė viso ko dalis.
Kodėl mažuma, nors ir nedidelė, priešinasi ES?
Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje euroskepticizmas pasireiškia įvairiomis formomis ir priklauso nuo kiekvienai šaliai būdingų veiksnių.
Latvijos tarptautinių reikalų instituto atstovė Aleksandra Palkova teigia, kad Estijoje prieš ES daugiausiai nusiteikę rusakalbiai, kurie sudaro beveik ketvirtadalį šalies gyventojų.
Vadindama šią rusakalbių grupę „apibendrinamuoju požiūriu“, A. Palkova ją skirsto į dvi laisvas kategorijas, nors pabrėžia, kad kiekvienoje iš jų esama „didelių skirtumų“.
„Yra radikaliai nusiteikusių, kurie palaiko Rusiją. Jie yra populistai ir patiki dezinformacija. Tada yra neutralūs rusakalbiai, kurie negali asocijuotis nei su viena puse – nei su Vakarų, nei su Rusijos. Jie neturi jokios pozicijos“, – sako A. Palkova.
Kaip ir euroskeptikai visame bloke, prieš ES nusiteikę kai kurie Estijos gyventojai teigia, kad blokas kenkia šalies suverenitetui, o „Briuselis diktuoja visus sprendimus“, teigia A. Palkova.
2023 m. rinkimuose Estijos kraštutinių dešiniųjų konservatyvioji Liaudies partija (EKRE), kurios dabartinis lyderis Martinas Helme 2013 m. iškėlė šūkį „juodukai grįžkite namo“, gavo 17 vietų 101 vietų turinčiame šalies parlamente.
Nors nori likti ES, EKRE nori susigrąžinti valdžią, sumažinti biurokratiją ir iš esmės reformuoti Briuselį.
Ekspertė A. Palkova sako, kad didelė problema visame regione yra ta, kad „tam tikra visuomenės dalis“ nesupranta, kaip veikia ES.
Ji subūrė tris fokus grupes su Estijos radikalais, kurie paprastai teigia, kad mėgaujasi Europos Sąjungos teikiamais privalumais, ypač judėjimo laisve, tačiau nesieja jų su pačia naryste ES.
„Turime pasirengti galimam ES žlugimui“
Euroskeptiškų pažiūrų, išskyrus rusakalbius ar ekstremistines prieš ES nusiteikusias partijas, galima rasti ir kitose Baltijos šalyse.
Vienas iš pavyzdžių – Lietuvos partija „Nacionalinis susivienijimas“, kuri teigia, kad jos tikslas yra „lietuvių tautos išlikimas“.
Jos įkūrėjas Vytautas Radžvilas, tikindamas, kad Lietuva turėtų likti sąjungoje, „Euronews“ sakė, kad tolesnės ES integracijos planai „yra ne tik žalingi, bet netgi gali sukelti bloko dezintegraciją“.
Be to, iš jo pasisakymų galima suprasti, kad nepriklausomybė tampa vis „beprasmiškesnė“. Jis kritikavo didesnę centralizaciją kaip „pavojingą“, nes ji gali sukelti ES dezintegraciją, nes „italai, prancūzai, olandai ar net vokiečiai norėtų pasitraukti“, o tai savo ruožtu pakenktų Lietuvai.
„Turime ruoštis galimam ES žlugimui ir daryti viską, kad jo išvengtume. Prieš dešimtmetį Lietuvoje buvo juokiamasi, kai kas nors garsiai pasakydavo, kad ES gali žlugti. Tada įvyko Brexit“, – sakė jis.
„Lietuvai nereikia, kad ES žlugtų, jai reikia, kad ji stiprėtų. Tik stiprėjimas turėtų būti daugiau laisvės tautoms, o ne didesnė integracija“, – pridūrė V. Radžvilas.
„Dabar stovime ant dviejų kojų“
Lietuvos „Nacionalinio susivienijimo“ partija siūlo niuansuotą požiūrį į euroskepticizmą, kartu išlikdama tvirtai įsipareigojusi ES. Tačiau yra ir kitų subtilybių.
Kadangi Baltijos šalyse ES nepritariančių žmonių procentas yra minimalus, ekspertė A. Palkova sakė, kad prieš ES nusiteikusios politinės partijos dažnai stengiasi pasislėpti, žinodamos, kad dėl tokių pažiūrų jos taps nepopuliarios.
Latvijoje buvusi „Veiksmo partija“ 2008 m., 2006 m. rinkimuose gavusi vos 0,37 proc. balsų, persivadino į „Euroskeptikų Veiksmų partiją“.
„Euroskeptiškoms partijoms reikia visuomenei rūpimų klausimų, kuriuos jos galėtų panaudoti prieš ES. Bet kadangi Baltijos šalyse žmonės nerimauja dėl Rusijos ir ekonominės naudos, kurią dengia ES, euroskeptiškos idėjos nelabai pasiteisina, – sakė A. Palkova. – Jie neturi, už ko užsikabinti“.
Vis dėlto požiūris į ES laikui bėgant gali vystytis ir keistis
A. Palkova atkreipė dėmesį į „natūralų perėjimą“, vykstantį Baltijos šalyse nuo jų įstojimo į ES 2004 m.
Pirmiausia, pasak jos, vyko „integracija visu greičiu“, nes trys naujosios narės greitai perėmė ES teisės aktus ir „padarė viską, kad patektų į Europos Sąjungos branduolį“.
Vėliau, 2014 m. Rusijai įsiveržus į Krymą ir atkreipus dėmesį į rytinę ES sieną, prasidėjo antrasis etapas, kai valstybės suprato, kad jos turi balso teisę Briuselyje.
Dabar, pasak ekspertės, prasidėjo trečiasis etapas – kai kurie regiono gyventojai pradeda abejoti savo santykiais su ES ir klausia, ar reikia didesnės integracijos.
„Egzistuoja toks integracijos etapas, kai šalys supranta, kad turi galvoti apie savo suverenitetą ir teises, dažnai vykstant nedideliam euroskeptikų ar kraštutinių dešiniųjų sukilimui. Bet tai natūralus procesas, – sakė A. Palkova. – Tai tiesiog natūrali ES logika ir tai, kaip ji funkcionuoja istorijos eigoje“.
