Jo teigimu, prieš režimą protestuojantiems baltarusiams būtų svarbu išgirsti, ar jie gali tikėtis laisvos prekybos sutarties su Europa ir finansinės Briuselio paramos.
Lietuvoje apsilankęs Koordinacinės tarybos narys interviu BNS sakė, kad Vakarai galėtų padėti ištirti režimo nusikaltimus prieš žmones ir turėtų nutraukti ryšius su dabartine valdžia, kai baigsis dabartinė A. Lukašenkos kadencija.
Buvęs Baltarusijos kultūros ministras teigė, kad nenori tapti politiniu emigrantu ir norėtų grįžti į Baltarusiją, tačiau šiuo metu mato riziką, kad grįžęs netrukus būtų suimtas.
P. Latuška penktadienio vakarą atsakė į BNS klausimus.
Kaip šiuo metu Europos Sąjunga gali padėti Baltarusijos žmonėms?
Labai svarbu sulaukti ES paramos pokyčiams, kurių siekiame savo šalyje. Bet dialogas turi vykti ne tik su ES, bet ir su kita mūsų svarbia partnere – Rusijos Federacija. Nenorime, kad draugystė su ES būtų nukreipta prieš Rusiją ar kad draugystė su Rusija būtų nukreipta prieš ES. Siekiame normalios pusiausvyros.
Baltarusijos visuomenė laukia labai konkrečių signalų ar informacijos, ką gali pasiūlyti ES įvykus demokratiniams procesams, pavyzdžiui, ar tai galėtų būti laisvos prekybos sutartis, ar ES finansinių institucijų parama ar speciali finansinė parama Baltarusijos ekonomikai vykdant demokratines reformas. Bet vėlgi noriu pabrėžti, kad tai nenukreipta prieš Rusiją, nes mes esame centre tarp dviejų svarbių užsienio politikos centrų Maskvoje ir Briuselyje.
Trumpuoju laikotarpiu tarptautinės advokatų kontoros galėtų parengti dosjė apie smurtą prieš Baltarusijos žmones ir politinius kalinius, kad ateityje būtų galima priimti teisinius sprendimus ES lygiu.
Mums taip pat labai svarbu išgirsti ES balsą, kaip bus elgiamasi su Baltarusijos valdžia po lapkričio 5 dienos, kai baigsis dabartinė Baltarusijos prezidento kadencija – ar bus pasirašinėjamos sutartys, ar bus priimami sprendimai dėl ambasadorių skyrimų, ar bus oficialių delegacijų vizitai.
Baltarusijos visuomenė nusprendė, kad ji nori naujo prezidento ir niekada nesutiks su dabartine valdžia Baltarusijoje. Taigi labai svarbu, kaip Briuselis realizuos užsienio politiką su Baltarusija po lapkričio 5-osios.
Tikitės, kad ES šalys nutrauks bendravimą su režimu po šios datos?
To tikiuosi ne aš, to tikisi didžioji dalis Baltarusijos visuomenės. Būtų didelė problema, jei nepavykus pasiekti pokyčių iki lapkričio 5-osios dabartinė valdžia toliau bendrautų su ES, didelė dalis baltarusių visuomenės to nepriimtų.
Neseniai buvusio kandidato Viktoro Babarykos štabas pranešė apie naujos politinės partijos steigimą. Kiek šiuo metu vieninga opozicija režimui?
Jis vis dar vieninga, o mūsų tikslai bendri. Koordinacinė taryba yra pripažįstama, pirmasis tikslas yra nutraukti smurtą ir patraukti atsakomybėn už jį atsakingus žmones, o antrasis – surengti naujus rinkimus, nes pastarieji rinkimai buvo sufalsifikuoti. Šiems tikslams pritaria visi politiniai veikėjai.
Kokie jūsų tolimesni planai? Ar Jums saugu grįžti į Baltarusiją?
Nenoriu tapti politiniu emigrantu ar politiniu pabėgėliu. Noriu būti Baltarusijoje. Reiškiu savo poziciją kaip Baltarusijos pilietis, nenusižengiau įstatymams ar Konstitucijai. Tačiau yra iškeltos dvi bylos prieš mane ir Koordinacinę tarybą, tad galiu būti suimtas, vos tik grįžčiau į Baltarusiją. Su partneriais darau viską, kad rasčiau sprendimą šioje situacijoje.
***
P. Latuška 2009-2012 metais buvo Baltarusijos kultūros ministras, po to ėjo ambasadoriaus Prancūzijoje pareigas, pernai grįžęs į Minską buvo paskirtas Jankos Kupalos nacionalinio akademinio teatro vadovu.
Iš šių pareigų S. Latuška atleistas rugpjūčio viduryje, nes palaikė teatro kolektyvo poziciją dėl suklastotų rinkimų.
Baltarusiją jau mėnesį krečia protestai nuo rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas autoritarinis lyderis A. Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų. Opozicija ir Vakarų šalys šiuos rinkimus laiko suklastotais.