„Pedikiūras Lukašenkai“ - taip politikų ir tarptautinių organizacijų nerangumą Baltarusijos prezidento rinkimų klausimais vadina Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris. Vilniuje surengti parlamentiniai klausymai, kuriuose dalyvavo penkių kandidatų į Baltarusijos prezidentus atstovai.
Lietuva žada telkti tarptautinę bendruomenę ir reikalauti, kad nedelsiant būtų paleisti vis sulaikytieji per mitingą Minske, būtų pareikšta principinė pozicija Baltarusijos rinkimų ir nutraukti Baltarusijos žmonių terorizavimą.
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris žadėjo, kad visą medžiagą ir Seimo komiteto rezoliuciją, smerkiančią įvykius Minske, perduos Europos Parlamento užsienio reikalų komitetui ir JAV kongresui.
Pasigenda vieningos pozicijos
Diskusijos moderatorius E. Zingeris paskelbė, kad vykdo parlamentinį klausymą, o Vytautas Landsbergis, tuokart, pasiūlė priimti dokumentą, nes Baltarusijos spec. tarnybų veiksmuose įžvelgė pasikėsinimą nužudyti.
V. Landsbergis siūlė siekti, kad įkalintasis kandidatas į Baltarusijos prezidentus Vladimiras Nekliajevas nedelsiant būtų paleistas iš kalėjimo ir sugrąžintas į ligoninę. „Gal net ir ne į Baltarusijos ligoninę, nes iš ten grobiami žmonės,“ - sakė V. Landsbergis, tikėdamasis, kad tai padės sutelkti dėmesį į konkrečius žingsnius.
V. Landsbergis, tuo tarpu, prognozavo, kad A. Lukašenkos likimas bus sprendžiamas „kažkur Rytuose ir tikrai ne demokratijos naudai,“ - samprotavo europarlamentaras.
Savo ruožtu, Užsienio reikalų komiteto narys Petras Auštrevičius konstatvo, kad rinkimai nesibaigė. „Rinkimai tęsiasi, represijos – tęsiasi, o A. Lukašenka pgavo Vakarus,“ - tvirtino P. Auštrevičius. Jis siūlė pradėti rinkti Lietuvos piliečių parašus, reikalaujant, kad būtų paleisti suimtieji Baltarusijoje.
„Galėtų būti nepriklausomas tinklapis, kuriame žmonės iš visos Europos galėtų pareikšti savo nuomonę, kol kai kurie valdžios atstovai delsia,“ - sakė politikas, reikalaudamas tyrimo.
Parlamentaras Mantas Adomėnas kritikavo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos stebėtojų darbą, apgailestavo dėl Lietuvos politikų nerangumo ir pasyvumo, bei tikėjosi, kad Prezidentė, pati atsiprašys Baltarusijos piliečių.
Susirinkusieji atkreipė dėmesį, jog būtina siekti, kad iš kalėjimo būtų paleista Lietuvos pilietė Olga Marževskaja bei filologas Aleksandras Feduta. Prisiminta, kad dar devyni Rusijos piliečiai tebesėdi kalėjime – Maskva dėl to jau pareiškė pretenzijas Minskui.
Į Vilnių atvyko kandidatų Vladimiro Nekliajevo, Grigorijaus Kostusevo, Jaroslavo Romančiuko ir Vitalijaus Rimanševskio atstovai.
Šiurpūs kadrai
Europos informacijos biure susirinko beveik šimtas politikų, visuomenės veikėjų, žurnalistų bei svečių iš Baltarusijos. Diskusija prasidėjo dokumentinių kadrų peržiūra apie gruodžio 19 d. įvykius, kai nepatenkinti prezidento rinkimų rezultatais Minske į gatves išėjo dešimtys tūkstančių žmonių.
Tąkart nuo milicijos ir provokatorių nukentėjo dešimtys žmonių, o penki opozicijos kandidatai tebėra KGB kalėjime. Opozicijos kandidatų atstovai Vilniuje reiškė gilų susirūpinimą Baltarusijos valdžios veiksmais ir sakė teberenkantys gausią nuotraukų ir vaizdo medžiagą apie pažeidimus ir milicijos susidorojimus su demonstrantais.
Susirinkusieji teigia, kad sulaikytieji Baltarusijos politikai aktyvistai yra visiškai izoliuoti, jiems taikomas psichologinis spaudimas, jie mušami, ilgą laiką laikomi kalėjimuose be teismo ir medicininės pagalbos. Advokatai pas sulaikytuosius neįleidžiami.
Atstovų iš Baltarusijos žiniomis, vyksta uždari, penkių minučių teismai, kurie, nenagrinėdami bylų, priima sprendimus, remdamiesi melagingais liudininkų parodymais.
„Pagal tarptautinę humanitarinę teisę, tai kvalifikuojama kaip kankinimai ir kitos žiaurios elgesio normos,“ - rašoma konferencijos medžiagoje.
Eva Nekliajeva pasakojo, kaip jos tėvą – kandidatą Vladimirą Nekliajevą – nežinomi asmenys pagrobė iš ligoninės, kur jis pateko po sužalojimų, patirtų mitinge. Artimieji iki šiol nežino suimtųjų likimas – visi jie tebėra kalėjimuose.
Stanislovas Šuškevičius – sausio įvykių rėmėjas - pasakojo nematęs, kad parašų rinkimų punktuose kas pasirašinėtų už A. Lukašenką. Buvo atliktos trys visuomenės nuomonių apklausos, kurios parodė, kad A. Lukašenka galėjo tikėtis daugiausia 38 procentų balsų.
Baltarusijos Vyriausiosios rinkimų komisijos vadino nusikaltėle, nes ta iš karto pareiškusi paramą A. Lukašenkai. „Išėjusiems į aikštę, buvo žinomi šių apklausų rezultatai,“ - sakė S. Šuškevičius ir paragino Europą vieningai ir ryžtingai pareikšti savo griežtus vertinimus.
Gruodžio 22 d. Seimo, Užsienio reikalų komitetas ir Užsienio reikalų ministerija paskelbė pareiškimus, smerkiančius Baltarusijos valdžios susidorojimą su demonstrantais. Kitą dieną savo rezoliuciją paskelbė ir visas Seimas. Politologai ir apžvalgininkai kritikuoja prezidentės Dalios Grybauskaitės paramą A. Lukašenkai.
