Sakykit, gerbiamas Siargėjau, kokia šiuo metu padėtis Minske, kiek išsilaikys režimas?
Tai buvo labai dramatiškas laikas. Manau, kad įvykiai slopsta, aktyvumas mažėja. Važinėjau po miestą, pirmą kartą nemačiau protesto akcijų. Žmonės pavargo, jie bijo prarasti darbą, Bijo dėl savo vaikų, baiminasi dėl gyvybės. Yra tam tikras įtampos lygis, kurį gali ištverti žmogaus psichika. Mūsų matymu, Lukašenka norėjo legitimizuoti save dar vienai kadencijai, tyliai, be triukšmo. Įsikišo Maskva, kuri čia įvykdė savo spec. operaciją, kuri buvo daugiasluoksnė. Jų tikslas buvo atvesti į valdžia „Lukašenka du“, pageidautina, tautos valia, siekiant pilno Baltarusijos anšliuso. Antras variantas – silpnas, krauju susitepęs Lukašenka; jie tą užduotį įvykdė, tačiau kai kurie momentai Maskvai buvo netikėti, o būtent – atsirado reali grėsmė, kad Lukašenka bus nuverstas ne Maskvos, o tautos.
Jūsų teigimu ir opozicija, ir Lukašenka – Maskvos projektai, tik baltarusių proveržis vyko ne pagal scenarijų?
Be abejo. Būdami pas jus mūsų konstitucinės tarybos lyderiai kalba kitaip, būdami Baltarusijoje jie sako komplimentus Maskvai, išpažįsta jai amžina meilę. Priminsiu, kad Valerijus Cepkala nuolat kartojo, kad eis daug toliau, siekdamas sąjunginės sutarties (su Rusija red.), nei Lukašenka. Babarika sakė, kad galvoja apie tai, Babarika štabo narė Kalesnikova prieš sulaikymą, kalbėjo lygiai tą patį. Netgi Latuška, kuris baltarusiškai kalba apie pilietinę visuomenę, nei karto aštriau nepasisakė apie nepriklausomybę nuo Maskvos. Tam buvo skirti Rusijos pinigai, dirbo Rusijos polittechnologai. Parengiamieji šios operacijos darbai vyko keletą metų.
Kokios jūsų prognozės? Režimo šalininkai, jėgos struktūros iki pat galo bus Lukašenkos pusėje?
Kalbama, kad sukurtas valdomos demokratijos projektas, su tariamai veikiančia pozicija ir opozicija.
Tai buvo aišku nuo rinkimų kampanijos pradžios. Buvo iškelti „trys rusiški bogatyriai“ Valerijus Cepkalo, Viktoras Babarika ir Siarhejus Cichanouskis, po to juos pakeitė rusiškos sirenos Veronika Cepkalo, Sviatlana Cichanouskaja ir Marija Kolesnikova. Viena jų, patekusi į Vakarų Europą, pakeitė retoriką. Kalbant apie jėgos struktūras ir apie valdininkus, galiu pasakyti, jog jų pozicija monolitiška. Jie liko ištikimo savo vadovui ir reikia suprasti, kad jie neturi kitos išeities. Yra ir realių Lukašenkos rėmėjų. Vakaruose kalba apie penkis procentus jo rėmėjų, tačiau tai melas. Tai gali būti daugiau dvidešimt, apie trisdešimt procentų. Tačiau suskaičiuoti neįmanoma, nes rinkimai buvo suklastoti. Reikia naujų laisvų rinkimų. Cichanouskaja Lukašenkos nenugalėjo. Štai kokia situacija.
Ar šiuo metu įmanomi laisvi prezidento rinkimai Baltarusijoje?
Manau, kad rinkimai bus. Kaip jie vyks – didelis klausimas. Problema, kad rinkimų metu nebuvo nei vieno patriotiško kandidato, nebuvo netgi liberalaus kandidato. Be abejo buvo tam tikra bendradarbiavimo, kooperacijos programa, dalyvaujant tam tikriems Vakarų liberalų atstovams ir Putino aplinkos žmonėms.
Gerbiamas Sergejau, Cichanouskaja ir Cichanouskis – kas jie? Skaitėme, jog šiuo metu sulaikytas Cichanouskis gyveno Maskvoje. Kaip ir iš kur jie atsirado?
Cichanouskis kilęs iš Gomelio, išvažiavo į Maskvą, ten ilgai dirbo, turėjo savo kompaniją, kuri užsiiminėjo rinkiminių vaizdo filmukų kūrimu. Jis kūrė klipą Žirinovskiui, pateko į Rusijos elito aplinką, susitiko su patriarchu Kirilu, buvo apdovanotas, kaip vienas “rusų pasaulio” kūrėjų.
2017 metais vyko į Krymą, yra fotografijos, kur jis apsikabinęs separatistų lyderius, kurie kariavo prieš Ukrainą. Tas žmogus prorusiškas, ir pinigai, kurie pas jį atsirado, kuriuos aptiko Baltarusijos valdžia yra faktas, kad pinigai buvo rusiški – niekas to neigia. Faktas ir tai, kad jo štabe buvo sulaikyti keturi Rusijos GRU atstovai. Tokie pat žmonės buvo ir Babarikos štabe, valdžia apie garsiai sakė.
Buvo dvi stadijos: vyko bendradarbiavimas tarp vadinamosios liberalios stovyklos ir Putino komandos, tačiau po to, kai pakvipo realia revoliucija, Putinas nutraukė bendradarbiavimo programą ir viską pasuko priešinga linkme. Baltarusijos valstybė iš pagrindų susilpninta ir be abejonės daugelis nepriklausomos valstybės pozicijų prarasta. Tai, kas įvyko iki šiandien - tai ne blogiausias scenarijus. Tačiau įvyko postūmis į Maskvos pusę, dominuojant Rusijai – dėl to niekas nesiginčija.
Tiesa, Cichanouskaja kitokia, nei jos bendražygiai. Man jos gaila, nes ji – neblogas žmogus. Mačiau, kaip ji ginčijosi su padėjėja, kad nekviestų žmonių eiti į gatves. Ji į politiką pateko atsitiktinai, tačiau buvo dalis projekto „Lukašenka du“. Tačiau po to, kai ji pateko į Vakarų Europą, pakeitė retoriką. Tačiau kas bus, kai jį sugrįš į Baltarusiją? Kas bus kuomet į į laisvę išeis jos vyras ir juos vėl apsups tie patys politikos technologai? Man tai kelia nerimą.
O kaip Cichanouskaja atsidūrė Lietuvoje?
Jūs turite žinoti, kad jos štabą saugojo geriausi Baltarusijos KGB darbuotojai. Buvo gauta informacija, kad ją nori nori nužudyti Rusijos spec. tarnybos. Aš suprantu, kad Lukašenka atsikratė nuodėmės. Jis ją permetė jums, jai buvo paaiškinta, gal pagąsdintą. Tačiau jei ji būtų nužudyta Baltarusijoje, būtų apkaltintas režimas ir niekas nebūtų galėjęs sustabdyti žmonių, protestų bangos ir greičiausiai viskas būtų pasibaigę rugpjūtį. Todėl Lukašenka apsidraudė.
Lukašenka sąmoningai atsikratė ja?
Daug kas mano, kad šie rinkimai – Lukašenkos išdavystė istorija. Jį informavo, kad informacinis karas dėl koronaviruso pralaimėtas, nors medikai dirbo profesionaliai, Lukašenka karą pralaimėjo Rusijai, buvo didelė įtampa. Buvo netgi pasiūlymų rinkimus perkelti. Tačiau artimiausia aplinka reikalavo esamos datos, po to jam nupaišė 80 procentų, po to prasidėjo smurtas, kuris deligitimizavo Lukašenką ir iššaukė žmonių neapykantą. Kuomet paišė biuletenius ir protokolus, buvo protokolai, kuriuose laimėjo Cichanouskaja.
Jūs tai žinote. Tačiau Centrinė rinkimų komisija kontroliuojama KGB nutekino informaciją, kuri pateko į nepriklausomą žiniasklaidą. Ši informacija negalėjo būti paviešinta be KGB žinios. Vadinasi, įvyko Maskvos sabotažas. Po to atvyko žurnalistai iš Rusijos, Baltarusijos žurnalistus patraukė į šalį, ir Rusijos profesionalai užduotį įvykdė; mano žiniomis šią savaitę jie buvo išsiųsti atgal į Maskvą. Lukašenka, jei pastebėjot, į inauguracijos iškilmes Rusijos atstovų nepakvietė – tai ženklas, kad žaidimas tęsiasi. Lukašenka supranta, kad jis gyvas, kol egzistuoja nepriklausoma Baltarusija. Ji, neduok Dieve, nepriklausoma Baltarusiją nustotų gyvavusi, niekas už Lukašenkos gyvybę neduotų sudilusio skatiko.
Baltarusija stumtelėta Rusijos link. Lukašenkos priešas – Vakarai, jo retorika tokia pat, kaip Putino. Lietuva, Lenkija – priešai. Vadinasi, Maskvos planas pavyko?
Maskvos planas įvyko, bet jis tęsiasi. Šiandien reikia sustabdyti tą eskalaciją, kuri niekam nenaudinga. To nereikia nei lietuviams, nei baltarusiams, nei lenkams. Tai ir ekonominė, ir politinė eskalacija. Turime remtis ne emocijomis, o politine realybe. Kadangi turime neigiamas pasekmes, Rusijos scenarijus suveikė. Reikia labai atidžiai stebėti, kas vyksta Baltarusijoje, o ne ieškoti tame asmeninės, politinės naudos. Akivaizdu, kad Europos scenarijus nuversti Lukašenką bet kokia kaina nėra pozityvus, nei baltarusiams, nei kaimynams. „Pakeiskim Lukašenką bet kuo” – tai Rusijos FSB lozungas. Patriotinėms Baltarusijos jėgoms, akivaizdu, kad Lukešanka du, bus dar labiau nepasiruošęs, dar labiau priklausomas, turint omeny, kad Baltarusijos ekonomika visiškai priklausoma nuo Rusijos. Juk pagrindinis dalykas apie kurį nekalbama – tai pasitraukimas iš kolonijinių sąjungų su Rusija. Jauni žmonės pirma kartą susimąstė… jie nori gyventi, kaip Europoje, kaip Prancūzijoje, kaip Vokietijoje, kaip Lenkijoje. Jie pradėjo galvoti apie kaimynus, apie santykius su Rusija, ar įmanoma gyventi kaip Vokietijoje, būnant priklausomu nuo Rusijos ir kokia gali būti to kaina.
Mes matome labai daug žmonių, kurie mato Baltarusiją ne Rusijos dalimi. Baltarusiai prisimena LDK istoriją, sąjungininkus – Lenkiją ir Ukrainą bei tai, kad 500 metų priešas buvo Maskva. Atgimė Vytis, nacionalinės vėliavos – ar vyksta postūmis į šitą pusę?
Be abejonės. To nebuvo niekada. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės idėjos populiarumo augimas taip pat akivaizdus. Labai gaila, kad Europos šalių lyderiai į tai nesigilino. Jie veikė šabloniškai ir primityviai, vos ne pagal Maskvos postūmį. Tas jaunimo siekis dar negreit realizuosis dėl tokio Europos politikų ir Maskvos veikimo.
Jūs priekaištaujate ir mūsų, Lietuvos, valdžiai, kuri palaiko Cichanouskaja, o nepalaiko santykių su jumis ir opozicinėmis organizacijomis? Ar Cichanouskaja, prieš patekdama į politiką žinojo, kas yra Macronas, kiek valstybių narių yra Europos Sąjungoje?
Jūs pats atsakėt į savo klausimą. Apie tai daugelį metų kalba Baltarusių elitas. Yra disidentų, istorikų, filosofų ir kitų žmonių, kurie mėgsta savo kaimynus, puikiai kalba lietuviškai, lenkiškai, ir norėtų bendrų „politinių aikštelių“. Apvalų stalą reikėjo organizuoti Lietuvoje, Lenkijoje, pakviesti patriotinių, socialdemokratinių, liberalių jėgų atstovus. Galbūt opozicijos ir adekvačius veikiančios valdžios atstovus. Politinis trijų šalių elitas turi tartis, ką daryti šioje, daugiau nei sudėtingoje šachmatų situacijoje.
Kalbama apie masinį terorą, apie sodinamus, areštuojamus, mušamus žmones, Ar jėgos struktūrų teroras liovėsi?
Tas žiaurumas nepriimtinas. Nepriimtinas žmogiško orumo žeminimas. Suprantate, baltarusių žurnalistai, kurie atsisakė vykdyti pareigas… juos pakeitė Rusijos žurnalistai, o po to visi sugrįžo į darbą. Provokatoriai iš Rusijos ragino naudoti jėgą. Dabar sulaikymai gatvėse ženkliai sumažėjo.
Tačiau šiandien svarbiausias momentas – diplomatinių santykių tarp Baltarusijos, Lietuvos ir Lenkijos paaštrėjimas. Kas bus toliau? Kas bus, jei diplomatiniai santykiai bus nutraukti? Ir visa tai dėl Lietuvos aktyvumo su Cichanouskaja. Maskva ir vėl visus apžaidė.
