Lietuva pamažu netenka „pigios“ kaimynės. Tarptautinis valiutos fondas vos prieš porą savaičių pasiūlė nuvertinti Baltarusijos rublį, ir to užteko, kad visos kainos pradėtų šokti pasiutpolkę. Baltarusijos valdžia pradėjo „parengiamuosius darbus“. Kovo pabaigoje atgimęs Rusijos laisvos minties dienraštis „Moskovskije novosti“ publikuoja reportažą iš Baltarusijos, kurį sutrumpintą čia pateikiame.
Pensininkei iš Bobruisko Galinai Sergejevnai štai jau penktas rytas prasideda parduotuvėje. Močiutė, matydama, kaip šalyje kasdien brangsta kruopos, duona ir pašarai jos mylimam katinui Ryžikui, užsipirkinėja atsargų. „Štai dabar nusipirksiu visko, ko reikės, o paskui į parduotuvę retkarčiais eisiu tik pieno, duonos ir į vaistinę vaistų“,– aiškina Galina Sergejevna. Ji gauna ne tokią menką Baltarusijai pensiją – 500 tūkst rublių (apie 430 litų). Vaikai ir anūkai su ja negyvena, seniai išsikėlė į Minską ir mamą aplanko kartą per du mėnesius. „Nepanikuoju, buvo ir blogesnių laikų“,– sako senolė.
Į parduotuvę ji dabar eina kelis kartus per dieną. „Sunku su dideliu nešuliu, todėl einu tris keturis kartus. Grįžtu namo, pasėdžiu, pasiilsiu – ir vėl į parduotuvę, atsargų.“
Panašiai šiandien mąsto dauguma Baltarusijos pensininkų. Ir ne tik jie.
Automobilininkų bėdos
Šiandien atsargas kaupia kone visi baltarusiai. Kai likus savaitei iki oficialaus pranešimo internete pradėjo sklisti gandai apie dešimtadaliu pabrangsiantį benziną ir dyzeliną, prie Minsko degalinių išsirikiavo kilometrinės eilės. Prie kiekvienos kolonėlės – dešimtys automobilių. Gandai pasitvirtino kovo 31-osios naktį. Dabar litras A92 benzino kainuoja 3300 rublių (2,86 lito). Tai jau antras degalų brangimas per mėnesį. Kovo pradžioje degalai buvo pabrangę 7 procentais.
Eilėse laukiantys automobilininkai visiškai nusivylę. „Aš ir taip degalams per mėnesį išleidžiu 300 dolerių; dirbu prekyboje, visą laiką važinėju po miestą. Benzinas – rimta mūsų šeimos išlaidų dalis“,– sako jis. „Naftininkai pergyvena, kad pasienio miestuose Breste ir Gardine žmonės išveža degalus į Europą, ten dar brangiau. Nieko, tokiais tempais apie Naujuosius pirksim degalus Europoje ir vešimės atgal“,– jam antrina kitas.
Automobilininkams dabar šalyje iš tiesų nesaldu. Balandžio 14 d. jie rengiasi protesto akcijai „Stop-benzinas“. Šios dienos 18 valandą iniciatoriai siūlo blokuoti degalinių darbą, demonstratyviai pilantis po 2 litrus. Tuo pačiu jie ketina užtverti Nepriklausomybės aikštę ir siekti, kad būtų sumažintos benzino kainos.
Bet svarbu ne tik benzinas. Nuo liepos 1 d. automobilių importo į Baltarusiją mokesčiai padidinami iki savo rinką saugančios Rusijos lygio. Naudotų automobilių, prie kurių baltarusiai įprato, kainos jau pakilo 20 procentų. Dabar šalies gyventojai aktyviai „atsinaujina“. Valstybės muitų komiteto duomenimis, kiekvieną parą į Minską atvažiuoja po 800 automobilių iš užsienio, į Brestą – apie 500. Eilės prie automobilių perregistravimo Valstybinėje automobilių inspekcijoje nusitęsia per keletą kilometrų. Ekspertai prognozuoja, kad artimiausius porą metų Baltarusijoje automobiliais apskritai nebus prekiaujama – jų paklausa bus patenkinta dabartinio importo sąskaita.
Atsargos parduotuvėje
Baltarusijoje sparčiai brangsta viskas, ne tik degalai. Vyriausybė kovą leido duonos gaminių kainas pakelti 5 proc., dar 4–5 proc. duona brangs balandį. Daugeliui baltarusių, įpratusių prie sąlygiško maisto prekių kainų stabilumo, tokia padėtis prilygsta katastrofai.
Vien per pirmuosius du šių metų mėnesius, Baltarusijos statistikos komiteto duomenimis, maisto produktai pabrango 15,5 procento. Bulvės pabrango 69,9 proc., kruopos – 49,6 proc., aliejus – 39,6 proc., cukrus – 30,4 procento. Netgi degtinė pabrango 13 procentų.
Brangsta ir važiavimas visuomeniniu transportu. Kovo 1 d. vienas bilietas važiuoti metro arba autobusu Minske pabrango nuo 600 iki 700 Baltarusijos rublių (nuo 5 iki 6 ct), nuo balandžio 1 d. – iki 850 rub.(8 ct). Ekspertai prognozuoja, kad iki vasaros talonėlis kainuos jau 1000 rublių (beveik 9 ct). Minske prieita prie absurdo: miestiečiai šimtais supirkinėja metro talonėlius, nes jų dizainas po brangimo, skirtingai nei autobusų talonėlių, nekeičiamas, todėl talonėlius, nupirktus prieš jiems pabrangstant, bus galima naudoti neribotą laiką. Meras dėl to sunerimo, todėl išleido įsakymą vienu metu parduoti ne daugiau kaip 5 talonėlius.
Baltarusijoje seniai kalbama apie būsimą komunalinių paslaugų pabrangimą. Dar praėjusiais metais valdžia jų kainas trigubai padidino „turčiams“: didesnių nei 100 kv. metrų butų ir užmiesčio vilų, prie kurių yra komunikacijos – elektra, vanduo, šilumos tinklai - savininkams. Paprastiems piliečiams šių kainų valdžia kelti nesiryžo. Tačiau nuo vasario 1 komunalinės paslaugos visiems pabrango 5 procentais. Šios paslaugos 48 kv. m buto savininkams pabrango maždaug 5 JAV doleriais ir dabar siekia vidutiniškai 105–115 dolerių. Tai nėra mažai, kai vidutinis baltarusio atlyginimas – 440 dolerių.
„Meldžiam devalvacijos“
Baltarusiai nekantraudami kasdien laukia pranešimo apie savo valiutos devalvavimą. Nacionalinis bankas de facto tai jau leido: bankai tarpusavio atsiskaitymus gali vykdyti pagal kursą, 10 proc. viršijantį oficialųjį. Valiutų keitimo punktuose oficialus dolerio kursas kol kas 3080 Baltarusijos rublių (2,65 Lt), bet valiutos ten jau nėra: kovo mėnesį baltarusiai iš bankų supirko visus dolerius, eurus ir Rusijos rublius.
Vienintelė galimybė šiandien nusipirkti valiutos Minske yra iškart po to, kai kas nors ją parduoda. Kartais prieinama iki skandalų: tarnautojas, norėjęs nusipirkti 200 dolerių, pastebėjo, kad prieš jį eilėje stovėjęs žmogus pardavė 300 dolerių, bet kasininkė parduoti valiutą atsisakė: atseit, ir pačiai reikia. Ginčą kliento naudai pavyko išspręsti tik įsikišus banko apsaugos darbuotojui.
Šalyje sparčiai didėja buitinės technikos paklausa. Pardavėjai pasakoja, kad pardavimai per vasarį – kovą padidėjo ne mažiau kaip 1,5 karto. Bet naudos pardavėjams iš to maža, nes nacionalinis bankas apribojo importuotojams galimybes pirkti užsienio valiutą (tik iki 50 tūkst eurų), todėl jie negali užsakinėti naujų prekių siuntų – nėra kuo atsiskaityti. „Samsung“, paskelbus šį apribojimą, savo atstovybę Baltarusijoje uždarė tą pačią dieną. Likusiems tenka pirkti valiutą iš spekuliantų, permokant 20 procentų.
Dėl tos pačios priežasties darbą šalyje pristabdė dauguma užsieninių automobilių salonų („Renault“, „Mazda“, „Subaru“, „Nissan“).
Baltarusiai, netekę valiutos, imasi įvairių triukų. Daug kas išvažiuoja į užsienį su plastikinėmis mokėjimo kortelėmis ir ten išsigrynina pinigus bankų terminaluose. Bankai į tai netruko sureaguoti ir uždraudė savo klientams imti valiutą iš rublinių sąskaitų.
Į paniką puolė turizmo verslas. „Dėl kvailos nacionalinio banko politikos mes bijome, kad nieko neuždirbsime per vasaros atostogų sezoną,– sako vienos iš stambiausių Minsko turizmo firmų savininkas. – Tai tikras siaubas. Žmonės turi pinigų, bet nėra valiutos. Valdininkai jau atvirai ima baltarusiams drausti vykti į užsienį. Juk tai chaosas!“ Tokio pasiūlymo iš tiesų būta. Jį pateikė Nikolajus Čigrinecas, Baltarusijos rašytojų sąjungos pirmininkas. Taip jis siūlė reaguoti į ES sankcijas „nepageidaujamiems valdininkams“.
Tie, kurie turi pinigų, bet negali jų investuoti į konvertuojamą valiutą, savo santaupas bando išsaugoti kitais būdais, kurie kurį laiką gali tapti ir savotiška atsiskaitymo priemone. Antai agentūra „Belinfo“ praneša, kad per pirmuosius 3 mėnesius keturgubai padidėjo tauriųjų metalų lydinių pardavimas gyventojams ir įmonėms. Vien aukso lydinių parduota 680 kilogramų. Taip pat perkami platinos ir sidabro lydiniai.
Nacionalinis šalies bankas pranešė, kad labiausiai paklausūs 1 g ir 10 g lydyto aukso lydiniai. Per pirmąjį ketvirtį parduota 2,6 tūkstančio 1 g lydinių (vienas kainuoja 120 Lt), o antrųjų – per 3 tūkstančius. (po 1200 Lt). Atsirado ir beveik 60 asmenų, kurie pirko kilograminius aukso luitus (po 12 tūkst. Lt).
Per pirmuosius 3 mėnesius Baltarusijos gyventojai nupirko ir daugiau kaip 300 platinos lydinių, kurių bendras svoris – beveik 10 kg. Didžiausią paklausą turi 10 g lydiniai. Beje, nemažai į tauriuosius metalus investuojančių baltarusių nelabai tiki platinos verte. Kai kurie ankstesni pirkėjai, nusivylę šiuo metalu, per pirmąjį ketvirtį bankui pardavė 4 kg tokių lydinių.
O štai sidabro lydinių parduota daugiau kaip tona.
Dauguma baltarusių, nepaisant užklumpančio finansinio sunkmečio, kažin ar eis protestuoti. Revoliucinių nuotaikų negirdėti: visi gerai prisimena, kuo baigėsi protestai gruodžio 19-ąją. Minske vyrauja pagiežingo bejėgiškumo nuotaikos.
„Čia niekas neis statyti barikadų, net jei tapsime Šiaurės Korėja Eurpos vidury“,– guodžiasi minskietis verslininkas, kuris kartu su 20-mečiu sūnumi ir žmona gruodžio 19-ąją buvo Nepriklausomybės aikštėje. O Bresto verslininkas sako, kad daugelis jo draugų stengiasi parduoti savo verslą Baltarusijoje ir išvažiuoti į užsienį. Vieni atidaro parduotuvėles Ukrainoje, kiti – Lenkijoje. Emigracijos tema Baltarusijos verslininkų susiėjimuose šiandien labai populiari, ypač pasienio miestuose.
Politologas Aleksandras Klaskovskis ironiškai pastebi: „Prieš ekonomiką nepamosuosi specialiųjų dalinių lazdomis.“
