Lietuvos diplomatai ir politikos ekspertai su atsargiai vertina galimus pokyčius Europos Sąjungos (ES) ir Baltarusijos santykiuose ir atkreipia dėmesį, kad ligšiolinė „sankcijų politika“ buvo neefektyvi. Apie atšilimą vėl garsiau imta kalbėti po Rusijos karinės agresijos Gruzijoje, rašo „Respublika“.
Siekia normalizuoti santykius
Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Laimonas Talat-Kelpša sakė, kad Lietuva nuosekliai siekia, jog tiek
Baltarusija, tiek ES sukurtų prielaidas tarpusavio santykiams normalizuoti. Viena iš tokių pastangų - šį mėnesį įvykęs užsienio reikalų ministro Petro Vaitiekūno neformalus susitikimas su kolega iš Baltarusijos Sergejumi Martynovu.
„Mums svarbu, kad Baltarusija žengė žingsnius, kurie būtini Baltarusijos ir tarptautinės bendruomenės dialogui atgaivinti. Tiek ES, tiek JAV tai pastebėjo ir atitinkamai sureagavo „, - sakė L.Talat-Kelpša.
Ministerijos sekretorius akcentavo, kad platesnis ES ir Baltarusijos dialogas priklausys nuo to, kaip Baltarusijos Parlamento rinkimus įvertins ESBO.
Komentuodamas ne vienus metus ES taikomą „sankcijų politiką“, L.Talat-Kelpša pripažino, kad egzistuojantys politikos instrumentai bei formatai Baltarusiją dažniausiai palikdavo nuošalėje.
„Tam tikrais atvejais neturint realių praktinio bendradarbiavimo instrumentų kai kurie techniniai sprendimai, mūsų nuomone, nepadėjo priartinti esminių ES kaimynystės politikos tikslų. Pavyzdžiui, ES sprendimas vizų kainas Baltarusijos gyventojams padidinti iki 60 eurų gerokai suvaržė paprastų Baltarusijos žmonių galimybes“, - sakė URM sekretorius.
Proveržio nėra
Rytų geopolitikos studijų centrui vadovaujančio politologo Lauryno Kasčiūno teigimu, nors juntami pirmieji „atšilimo“ požymiai, dar sunku prognozuoti, ar tai peraugs į ką nors daugiau. „Kol kas tai tik kažkokie signalai, bet ne daugiau. Jokio proveržio nėra, ir sunku pasakyti, ar jis bus“, - sakė politologas.
Anot L.Kasčiūno, ligšiolinė izoliacinė politika stūmė Baltarusiją Rusijos pusėn.
„Rusija iki šiol sėkmingai vykdė Baltarusijos finliandizacijos programą, užvaldydama strateginius ūkio sektorius, taip „pririšdama“ Baltarusiją, o ES per savo izoliacinę politiką nieko negalėjo pasiekti“, - sakė L.Kasčiūnas.
Pasak politologo, ES ir Baltarusijos santykių permainas didele dalimi nulėmė Rusijos ir Gruzijos karas, po kurio apie pokyčius ėmė galvoti tiek Europa, tiek Minskas.
„Po karo atsirado užuominų, kad Nepriklausomų Valstybių Sandraugos erdvėje tiek JAV, tiek ES galėtų šiek tiek labiau „pro pirštus“ žiūrėti į autoritarines tendencijas, o esminis bendradarbiavimo motyvas būtų geopolitinė dimensija. Kitaip tariant, jeigu režimas jau yra autoritarinis, bet jis nori bendradarbiauti su Vakarais, kodėl nesuteikti tokios galimybės“, - sakė L.Kasčiūnas.
Tuo tarpu Minskui, politologo nuomone, kiek pasikeitusi ES laikysena suteikia naujų balansavimo galimybių.
„Baltarusija visada vykdė kelių vektorių politiką. Be abejo, Rusijos vektorius yra stipresnis, bet atsirado galimybė subalansuoti šias įtakas. O tai svarbu, ypač turint omenyje užprogramuotą krizę šioje šalyje“, - pabrėžė Rytų geopolitikos studijų centro direktorius L.Kasčiūnas.
Pasak politikos eksperto, Lietuva puikiai supranta, kad izoliacija leidžia Rusijai lengviau siekti savo tikslų Baltarusijoje, tačiau šis požiūris nėra paplitęs visoje ES, kuri itin akcentuoja demokratijos reikalavimus. Todėl, anot L.Kasčiūno, bendradarbiavimo kanalų būtų naudinga ieškoti kuo mažiau politizuotuose srityse.
„Kadangi ES kelia demokratiją į viršų, reikia siūlyti nepolitizuotus bendradarbiavimo sektorius, tokius kaip transportas ar energetika. Pavyzdžiui, galima pasiūlyti Baltarusijai ratifikuoti Europos energetikos chartiją. Jei reformos vyktų, bendradarbiavimą būtų galima plėsti“, - svarstė politologas.
Paklaustas, ko galima laukti iš Baltarusijos Parlamento rinkimų, L.Kasčiūnas sakė neabejojąs, kad demokratinių standartų jie tikrai neatitiks.
„Teisingai pasakė Aleksandras Kozulinas, kad vyks deputatų skyrimas. Demokratija reikštų A.Lukašenkos sistemos žlugimą. Galbūt bus tik demokratijos fasadas. Kita vertus, tai irgi geriau nei nieko“, - teigė politologas.
