Prezidentas Aleksandras Lukašenka mėgaujasi naujuoju tarpininko vaidmeniu Ukrainos taikos derybose, o jo šalis, turinti 10 mln. gyventojų, žeriasi nemenką pelną perdirbdama arba tiesiog perpakuodama Europos maisto produktus, kuriuos Maskva uždraudė importuoti į Rusija, atsakydama į Vakarų sankcijas. Labiausiai stulbinamas pavyzdys – jog jūrinių žuvų eksportas iš priėjimo prie jūros neturinčios Baltarusijos per pastaruosius tris mėnesius padidėjo dviguba. Toks rodiklis yra aiškus ženklas, kad regione susiklostė įdomi padėtis.
Maisto eksportas į Rusiją visuomet buvo svarbus pajamų šaltinis neturtingai Baltarusijai, o pernai šios prekybos apimtys siekė 5,7 mlrd. JAV dolerių. Šių metų duomenys dar nepaskelbti, bet aiškus importo iš Europos padidėjimas rodo, kad šalis, įsiterpusi tarp Rusijos ir ES narių Lenkijos bei Lietuvos, sugebėjo greitai pasinaudoti Maskvos paskelbtų suvaržymų privalumais.
„Lukašenka tikisi paversti Baltarusija tiltu tarp Rytų ir Vakarų, už kurį turės mokėti abi pusės“, – sako Minske dirbantis nepriklausomas analitikas Aleksandras Klaskovskis. – Lukašenkai patinka patarlė: „Apsukrus veršis žinda dvi karves.“
A.Lukašenka palaiko draugiškus ryšius tieks su Ukraina, tiek su Rusija, todėl Minskas galėjo tapti neutralia teritorija taikos deryboms dėl padėties Ukrainoje. Tiek Rusija, tiek Vakarų šalys pageidauja, kad Baltarusija toliau atliktų šį vaidmenį.
Kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tapo pagrindiniu oponentu Vakarų šalims, A.Lukašenka jau nebėra svarbiausias kritikos taikinys dėl jo tęsiamų griežtų veiksmų prieš disidentus ir nepriklausomą žiniasklaidą.
„Baltarusija išgyvena transformaciją iš atstumtosios į gerbiamą veikėją“, – pažymėjo A.Klaskovskis.
A.Lukašenka siekia tuo pasinaudoti. Jo vyriausybė šiuo metu tariasi su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) dėl potencialios naujos paskolos, o Baltarusijos ekonomikos ministras neseniai dalyvavo vienoje konferencijoje Londone, siekdamas pritraukti investicijų iš užsienio.
„Lukašenka suvokia, kad Kremliaus subsidijos smarkiai sumažės dėl Rusijos ekonomikos nuosmukio, todėl jis ieško kitų finansų šaltinių“, – sakė Minske įsikūrusio Mizeso mokslinių tyrimų centro vadovas Jaroslavas Ramančiukas.
Baltarusijos lyderis, vadovaujantis savo šaliai jau du dešimtmečius, sieks būti perrinktas ateinančių metų lapkritį, o jo šaliai labai stinga užsienio valiutos. Ateinančiais metais Baltarusija turės grąžinti 4 mlrd. dolerių skolų užsieniui, o tokia suma šaliai, kurios užsienio valiutos atsargos sudaro tik 5,8 mlrd. dolerių – itin didelė.
„Lukašenka imituos demokratiją – kaip elgdavosi kiekvieną kartą, kai jam smarkiai prireikdavo pinigų, – sako Stanislavas Šuškevičius, pirmasis Baltarusijos lyderis po Sovietų Sąjungos subyrėjimo, vėliau tapęs opozicijos politiku. – Vakarų atmintis trumpoka.“
Tačiau TVF bet kokią potencialią pagalbą susiejo su reikalavimu vykdyti reformas, įskaitant ekonomikos liberalizavimą ir valstybės turto privatizaciją. A.Lukašenkai, kuris išsaugojo sovietinio stiliaus valdymą nacionalinėje ekonomikoje, tokie reikalavimai tikriausiai bus nepriimtini.
Nors A.Lukašenka siunčia draugiškumo ženklus Vakarams, Rusija, kuri aprūpindavo Baltarusiją pigiais energetikos ištekliais ir paskolomis, tikriausiai išliks jo pagrindine rėmėja. Maskva pyksta dėl Baltarusijos pelnymosi iš sankcijų, bet jai reikia išlaikyti svarbią politinę ir karinę sąjungininkę.
Anksčiau šiais metais Rusija, Baltarusija ir Kazachstanas pasirašė susitarimą įkurti Eurazijos Ekonominę Sąjungą – V.Putino globojamą projektą, turintį užtikrinti glaudesnį bendradarbiavimą tarp buvusių sovietinių respublikų.
Naujasis aljansas kuriamas dabartinės Muitų sąjungos pagrindu. Numatoma, kad naujoji struktūra koordinuos savo narių finansų sistemas, reguliuos jų pramonės ir žemės ūkio politiką, taip pat darbo rinką bei transporto tinklus.
Tačiau šiam ambicingam projektui jau iškilo kliūčių, ypač dėl pastarųjų Rusijos pastangų riboti kontrabandą per Baltarusiją.
Kaip nurodo Rusijos vyriausybės žemės ūkio priežiūros agentūra, kai kurios Baltarusijos bendrovės gamina maisto produktus iš mėsos ir kitų žaliavų, importuotų iš Europos, o kitos tiesiog perpakuoja Europoje pagamintus produktus, kad pakeistų kilmės šalį. Taip pat pranešama apie atvejus, kai į Rusiją per Baltarusiją būdavo įvežami produktai iš Europos su suklastotais dokumentais. Kitas išradingas kontrabandos metodas – įvežti prekes su dokumentais, rodančiais, kad jos neva skirtos Rusijos rinkai, o tuomet parduoti juos Rusijoje.
Rusijos institucijos iš pradžių rašinėjo skundus, o vėliau pradėjo pasirinktinius tikrinimus, per kuriuos buvo rasta daugiau negu 7,5 tūkst. tonų mėsos ir 11 tūkst. tonų vaisių bei daržovių, per kelias pastarąsias savaites neteisėtai įvežtų į Rusiją per Baltarusiją.
Rusija atsakė sugriežtindama sąlygas pačios Baltarusijoje pagamintų mėsos ir pieno produktų importą – esą dėl sanitarinių priežasčių, nors tokia dingstis jau tapo įprastu Maskvos atsaku politiniuose ir ekonominiuose ginčuose su kaimynėmis.
A.Lukašenka atmeta kaltinimus dėl kontrabandos. Jis pripažįsta, kad Baltarusija importuoja iš Europos daugiau žemės ūkio produktų, kuriuos perdirba ir parduoda Rusijai, tačiau pabrėžia, jog tokia veikla yra teisėta ir atitinka Muitų sąjungos taisykles.
Prezidentas sakė, kad Rusijos vykdomos tranzitinių krovinių patikros yra „nederamos“ ir atsakydamas atnaujino muitinės tikrinimus prie sienos su Rusija.
Nors A.Lukašenka labai priklausomas nuo Rusijos subsidijų, jis anksčiau tvirtai gindavo savo šalies interesus ginčuose su Maskva, duodamas atkirtį Maskvos pastangoms užsitikrinti svarbių Baltarusijos ekonomikos objektų kontrolę|.
„Jūs mūsų nespauskite! – A.Lukašenka pareiškė per vieną neseniai įvykusį susitikimą. – Buvome ir būsime jūsų patikimi draugai, bet jeigu mėginsite mums pakenkti, aš to netoleruosiu. Nesame šuneliai, vedžiojami su pavadėliu.“
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
